Kiekvieną šeštadienį žiūrovai sužino, kaip numesti kelis kilogramus arba kaip tik priaugti šiek tiek masės, kaip rasti tinkamą poilsio rėžimą ir atsipalaiduoti namie.
Kaip gyventi pilnavertiškai su žiūrovais dalijasi Alanas ir Agnė Dzeranovai bei prie jų šį sezoną prisijungusi sveikos gyvensenos entuziastė Živilė Povilaitytė-Buzaitė.
Visi trys laidos „Į sveikatą“ vedėjai jau spėjo teigiamiems pokyčiams įkvėpti ne tik daugybę žiūrovų, bet ir rašytoją Andrių Užkalnį, S. Stavickį-Stano, bet ir prie jų panorusį prisijungti žinomą tinklaraštininką Ričardą Savukyną.
Laidos herojus R.Savukynas atviras – jo gyvenimas – labai paprastas. Vis dėlto emocijų prasme kasdienybė dažnai tampa intensyvi.
„Tiesiog dirbu ir viskas, o darbas – tai aukštyn, tai žemyn, tai jo baisiai daug, tai jo mažiau. Kai taip gyveni, tai gana sunku suvaldyti tam tikrus įprastus gyvenimo reikalus, nes toks darbas kelia stresą.
O kai daug streso, daug emocijų – vienu iš būdų toms emocijoms apraminti tampa valgymas. Tiesiog pavalgai – ir emociškai maloniau, jautiesi ramiau, nesinervini.
Kai kurie žmonės dėl to rūko, o aš vat pavalgau. Itin smarkiai tas noras valgyti sukyla, jei dėl to paties streso kuriam laikui apie valgymą išvis užmiršti.
Kaip pilnai šią problemą išspręsti – nežinau, nes emocijos už protą būna stipresnės, nes jos yra įgimtos. Tai reiškia, kad suvaldyti tą emocinį valgymą yra gana sunku“, – pasakojo Ričardas.
Laidos vedėja, knygos „Viskas dėl angliavandenių“ autorė Ž.Povilaitytė-Buzaitė tikino, jog Ričardas yra labai intelektualus, produktyvus žmogus, mėgstantis savo žiniomis šviesti Lietuvos visuomenę.
Tačiau su viena problema susiduria ne tik jis, bet ir dauguma žmonių.
„Deja, kaip ir daugelis labiau duodančių nei pasiimančių žmonių, Ričardas turi sunkumų, su kuriais susiduriame kone kiekvienas.
Emocinis valgymas jau tapo universali problema: kai anksčiau buvo manoma, jog emocinis valgymas yra tik moterų problema, tyrimai rodo, kad trečdalis vyrų yra emociniai valgytojai ir šie skaičiai turi būti dar didesni, nes vyriškiai šią problemą linkę nutylėti“, – teigė laidos vedėja Živilė.
Vis dėlto Ričardas tvirtino, jog bando rasti kažkokių būdų, kaip galėtų bent jau truputį sumažinti savo „ėdrumą“.
„Ankstesni būdai, pvz., valgyti itin mažo kaloringumo daržoves, kaip kad kopūstus ar agurkus – nors ir padėjo, bet tiesiog varė iš proto ir suveikė tik laikinai. Visokių kruopų, miltų, duonų, bulvių ir panašiai atsisakymas – tegul ir davė naudos, bet irgi situacijos man neištaisė.
Laidoje sužinojau keletą svarbių dalykų – pirmiausiai, kad galiu planuotis savo ėdrumo periodus. Nors kol kas vis dar ne per daug pavyksta, bet jau bandau. Tai reiškia, kad jei tinkamai pavalgysiu, alkis bus mažesnis ir noras persivalgyti irgi taip nesukils.
Kitas geras dalykas – svarbu pakankamai daug gerti. Aišku, ne visada to pakanka, bet jei troškulį supainioji su alkiu (o tą nesunku supainioti), tai gali privalgyti daugiau, nei reikia.
Geriau to persivalgymo išvengti. Dar vienas geras dalykas – koncentruotis į valgį ir valgant neužsiimti niekuo kitu. Tai be proto sudėtinga.
Bet jei aš taip valgau, tai reiškia, kad aš iš valgymo gaunu dešimteriopai daugiau malonumo. O tai jau reiškia, kad susidirgina sotumo centrai smegenyse ir lengviau ir greičiau pasijuntu sotus. Paradoksas – malonumas valgyti padeda nevalgyti.“
Tinklaraštininkas išgirdo dar vieną gerą patarimą.
„Susinervinus, geriau ne valgyti o išeiti pasivaikščioti. Ir dar – geriau neturėti šaldytuve maisto atsargų, nes jei neturi ką valgyti – tai netyčia ir neprivalgysi.
Visgi geriausias dalykas yra labai paprastas: stengtis reikia ne kaip nors vienu kartu milžiniškai, o po truputį. Tie žmonės, kurie vienu kartu numeta 20 kilogramų, greitai juos priauga atgal.
Bet jei pakeisi savo įpročius taip, kad svoris truputį mažėtų, tai gali pavykti ir pilnai. Tai reiškia, kad reikia įvairius veiksmus kartoti, kartoti ir kartoti“, – sakė R.Savukynas.
Emocinis valgymas, anot laidos vedėjos Živilės, neišvengiamai baigiasi svorio augimu, vėliau ir lėtiniais sveikatos sutrikimais.
„Todėl emocinis valgymas – ne žaidimas. Į jį reikia tinkamai sureaguoti. Emocinio valgymo kontrolei visų svarbiausia išreikšti ir teigiamas, ir neigiamas emocijas, nes jų sankaupos skatina ieškoti nusiraminimo maiste.
Nors visuomenė vis dar stereotipiškai smerkia emocijas reiškiančius žmones, visgi emocinė raiška – vienintelis būdas emociškai nebevalgyti. Be emocinio fono, mes turime užtikrinti, jog mūsų vartojamas maistas nekeltų mūsų žvėriško apetito, vengti tokių stimuliantų, kaip cukrus bei kviečiuose ir kitose grūdinėse kultūrose esantis baltymas glitimas.
Vartokime skaidulas drauge su daržovėmis, taip pat baltymus iš mėsos, žuvies, pieno produktų, kad ilgiau jaustumėmės sotūs. Ir galiausiai nebesigėdykime ir kalbėkime apie mūsų bėdą, kad susikurtume palaikymo grupę, kuri sunkią akimirką, sustabdys nuo guodimosi maistu.“
„Į sveikatą!“ – šeštadieniais, 9 val. ryto per TV3!
