Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku. Tai bus jo pirmasis viešas pareiškimas per keturias savaites visoje Prancūzijoje besitęsiančius neramumus, šeštadienį vėl prasiveržusius smurtu Paryžiuje ir kituose miestuose.
Per vėliausius protestus Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1 700 žmonių. Demonstrantai susirėmė su riaušių policija, sostinėje padeginėjo automobilius, degino barikadas ir daužė langus.
Vyriausybės pareigūnai sakė, kad 40-metis centristinių pažiūrų valstybės vadovas paskelbs „neatidėliotinų ir konkrečių priemonių“, turinčių tapti atsaku į protestuotojų skundus.
Visi politinio spektro atstovai ragino E. Macroną imtis veiksmų. Buvusi jo varžovė iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos Marine Le Pen kvietė prezidentą „pripažinti visuomenės kančias ir nedelsiant pateikti labai stiprių atsako priemonių“.
„Aišku, kad mes nepakankamai įvertinome žmonių poreikį būti išgirstiems“, – sekmadienį radijui „Europe 1“ sakė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux.
Finansų ministras Bruno Le Maire'as savo ruožtu sakė, kad savaites besitęsiantys protestai Prancūzijai virto „ekonomine katastrofa“, sukėlusia sumaištį keliuose ir judriu laikotarpiu prieš Kalėdas atgrasiusia pirkėjus bei turistus.
Protestų dalyviai, vilkintys vairuotojams privalomas turėti šviesą atspindinčias liemenes, lapkričio 17-ąją pradėjo keliose šalies vietose blokuoti kelius, protestuodami prieš planus nuo sausio padidinti degalų akcizą.
Vėliau demonstracijos peraugo į masinį judėjimą prieš buvusį bankininką E. Macroną: jį protestuotojai kaltina atitrūkimu nuo Prancūzijos provincijų paprastų žmonių gyvenimo.
Vykstant šiems neramumams Paryžiuje ne kartą buvo prasiveržęs plėšikavimas ir riaušės, daugiausiai siejamos su ultrakairiaisiais ir ultradešiniaisiais agitatoriais. Įnirtingi protestai taip pat vyko Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.
Pasak tarnybų, praeitą šeštadienį sostinėje padaryta daug daugiau žalos negu per ankstesnį savaitgalį vykusias demonstracijas. Keliuose Paryžiaus rajonuose buvo išdaužyta daugybė langų ir vitrinų bei sudeginta automobilių.
Į sostinės gatves buvo išėję apie 10 tūkst. protestuotojų ir pasiųsta apie 8 tūkst. policininkų.
Saugumo pajėgos surengė didelę operaciją, kad neramumai būtų kuo mažesni, ir sulaikė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Be to, į Paryžiaus gatves pirmąkart buvo pasiųsta šarvuotų automobilių.
Tolesnės nuolaidos?
2017 metų gegužę išrinktas E. Macronas žadėjo įkvėpti naujos gyvybės vangiai Prancūzijos ekonomikai ir anksčiau tvirtino, kad jo ryžto nesusilpnins masiniai protestai, neretai priversdavę jo pirmtakus pakeisti planus.
Vis dėlto prezidentas praeitą savaitę paskelbė, kad itin ginčijamas kuro mokesčių padidinimas atšaukiamas. Atrodo, kad protestuotojai artimiausiu metu gali sulaukti ir tolesnių nuolaidų.
Iki šiol E. Macronas nesutiko atsitraukti dėl kitos priemonės, itin nepopuliarios tarp „geltonųjų liemenių“: savo sprendimo atšaukti mokestį šalies turtingiausiųjų gyventojų aktyvams.
Darbo ministrė Muriel Penicaud sekmadienį taip pat atmetė galimybę padidinti minimalų užmokestį, nors to reikalauja daugelis protestuotojų, sakančių, kad sunkiai suduria galą su galu.
„Žinome, kad tai naikina darbo vietas, – pabrėžė ministrė. – Jeigu automatiškai padidinsime visus atlyginimus, daugelis įmonių tiesiog bankrutuos arba padidins (produktų ir paslaugų) kainas, ir niekas nemokės už jų paslaugas.“
Apskaičiuota, kad praeitą savaitgalį protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių, ir šie neramumai dar neatrodo rimstantys.
Didžioji dauguma protestuotojų yra Prancūzijos kaimų ir miestelių gyventojai, bet jų siekiai labai įvairūs – pradedant mažesniais mokesčiai, baigiant E. Macrono atstatydinimu. Dėl šios priežasties vyriausybei derėtis su visu šiuo judėjimu yra labai keblu.
