Policija panaudodama ašarines dujas šeštadienį vaikė jau antrą dieną antikiniškus protestus rengiančius Tibeto budistų vienuolius bei eilinius tibetiečius, skelbia „The Guardian“. Oficialiais duomenimis, jau žuvo mažiausiai 30 žmonių, tačiau neoficialūs šaltiniai pateikia žymiai didesnius skaičius. Kai kuriais duomenimis, žuvo jau 130 žmonių.
Keli šimtai vienuolių šeštadienio rytą žygiavo iš istorinio Labrango vienuolyno į netoliese esantį Xiahe miestą pakeliui ragindami prie akcijos prisidėti ir eilinius tibetiečius. Policija ašarines dujas panaudojo po to, kai milžiniškas protestuotojų būrys puolė vyriausybinius pastatus ir nuniokojo vietos policijos štabą. Teigiama, kad protestai Tibete yra didžiausi per pastaruosius porą dešimtmečių. Londone įsikūrusi Tibeto aktyvistų grupė „Išlaisvinkime Tibetą“ pranešė, kad policija suėmė mažiausiai 20 žmonių.
Didžiausi neramumai
Kinijos prezidentui Hu Jintao smurtu pratrūkę protestai Tibeto sostinėje Lasoje turėtų kelti nemalonius prisiminimus. Panašūs neramumai Tibete buvo kilę ir 1989 metais, o tuomet Hu buvo Tibeto Komunistų partijos vadovas – galingiausias regiono politikas.
Tačiau1989 metais tarptautinė bendruomenė įvykius pasaulyje stebėjo išsiblaškiusi ir nesusikoncentravusi. Griuvo Berlyno siena, Tianmenio aikštėje buvo įvykdytos skerdynės, tad neramumai Tibete buvo nustumti į paraštes.
Šiandien pasaulio akys susikoncentravusios į Kiniją. Šioje šalyje įvyksiančios Vasaros Olimpinės žaidynės verčia pasaulinę žiniasklaidą giliau pažvelgti į vis didesne ekonomine bei diplomatine galia tampančią šalį.
Komunistų partijai Olimpiada suteikia galimybę pasauliui pristatyti tikrus bei tariamus savo pasiekimus vaduojant šimtus milijonų kinų iš skurdo gniaužtų. Kritikams Olimpiada suteikia galimybę tarptautinei bendruomenei papasakoti apie Kinijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, negarbingą elgesį su įvairiomis šalyje gyvenančiomis mažumomis.
Protestai Tibete prasidėjo šios savaitės pradžioje, kai grupė vienuolių buvo areštuota po to, kai surengė žygį, skirtą 49 tibetiečių sukilimo prieš Kinijos okupaciją metinėms paminėti. Šimtai vienuolių išėjo į gatves reikalaudami savo kolegų išlaisvinimo, tačiau saugumo pajėgos į tokius reikalavimus atsakė panaudodama ašarines dujas. Teigiama, kad nepaisant Pekino patikinimų, jog situacija kontroliuojama, protestai tik intensyvėja, o artėjant Olimpinėms žaidynėms protestų turėtų būti vis daugiau.
Kinija teigia, kad Tibetas visą laiką buvo jos teritorija, tačiau iki XX amžiaus tibetiečiai galėjo mėgautis ilgais laikotarpiais, kai jiems būdavo suteikiama plati autonomija. Dauguma tibetiečių lieka lojalūs Dalai Lamai, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją ir ten vadovauja egzilyje įsikūrusiai Tibeto vyriausybei.
Tik viena iš daugelio nesėkmių
Protestai Tibete tėra vienas iš ilgos virtinės įvykių, žlugdančių Kinijos autoritarinio režimo viltis, kad vasarą Pekine įvyksiančios Olimpinės žaidynės bus be jokių rūpesčių.
Padėtis smarkios sausros kamuojamoje Hebejaus provincijoje buvo itin pabloginta po to, kai vanduo iš provincijos buvo nukreiptas užterštiems Pekino vandens keliams valyti ir Olimpinio parko vejai prižiūrėti. Tai – tik dar vienas įrodymas, kad Kinijos diktatoriams nusispjauti ant savo gyventojų.
Sniego bei lietaus kritulių kiekis žiemą buvo net 60 proc. žemesnis nei įprastas vidurkis, todėl žemdirbiams buvo patarta verčiau auginti kviečius, o ne daug vandens reikalaujančius ryžius.
Kiek anksčiau šį mėnesį vieno Kinijos keleivinio lėktuvo keleiviai sužlugdė planuojamą teroristų išpuolį. Pranešama, kad teroristai taipogi rengėsi įvykdyti atakas ir per pačias Olimpines žaidynes.
Šalies vakaruose Kinijos valdžia pakilo į žygį, kurio tikslas susidoroti su ten gyvenančių musulmonų uigūrų separatizmu.
Praėjusią savaitę be žinios pradingo žinomas Kinijos žmogaus teisių gynėjas Teng Biao. Manoma, kad valdžia jį įsakė suimti. Artėjant žaidynėms, autoritarinis režimas vis intensyviau suiminėja opozicijos aktyvistus, kad nutildytų nepriklausomą balsą šalies viduje ir tarptautinei bendruomenei galėtų pateikti vien gerai sufabrikuotą propagandą.
Vasarį, protestuodamas prieš Kinijos Vyriausybės ryšius su genocidą Darfūre vykdančia Sudano Vyriausybe, iš Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos artistinės dalies patarėjo pareigų pasitraukė žinomas kino filmų režisierius Stevenas Spielbergas. Žmogaus teisių aktyvistai jau ėmėsi artėjančias Olimpines žaidynes krikštyti „Genocido olimpiada“ bei ragino boikotuoti pagrindinių žaidynių rėmėjų produktus.
Rugpjūtį Kinijos valdžia keturioms dienoms uždraudė automobilių eismą sostinėje Pekine. Buvo siekiama išsklaidyti virš sostinės susidariusį smogą. Pastangos nuėjo perniek, o šį mėnesį maratono bėgimo pasaulio rekordo savininkas Haile Gebreselassie pareiškė pasitraukiantis iš Olimpinių žaidynių dėl milžiniško oro užterštumo Pekine.