Parlamentas ir toliau vilkina rezoliucijos dėl padėties Tibete priėmimą – socdemai rado net kelias priežastis, kodėl šiandien šis klausimas vėl neturėtų būti svarstomas.
Prieš du mėnesius padarius pertrauką rezoliucijos, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama, svarstyme, šiandien jis vėl negalėjo vykti.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas frakcijos vardu paprašė nukelti šį klausimą kitam posėdžiui. Tik vieno balso persvara (už – 42, prieš - 41) siūlymui buvo pritarta. A. Salamkinas argumentavo tuo, kad neva ne visi jo partijos nariai, kurie buvo įtraukti į redakcinę grupę, kuri turėjo pateikti naują rezoliucijos variantą, buvo kviesti į posėdžius.
Darbo grupės pirmininke paskirta ir viena iš rezoliucijos iniciatorių Dalia Kuodytė aiškino, kad visiems redakcinės grupės nariams informacija apie rengiamus posėdžius buvo išsiuntinėta elektroniniu paštu, o tai, kad kai kurie parlamentarai jos neskaito, - jau jų pačių problema.
Pasigirdus pastaboms, kad D. Kuodytė, kaip redakcinės grupės pirmininkė, esą buvo pakeista, šį klausimą tikriausiai turės aiškintis Seimo etikos ir procedūrų komisija.
Socialdemokratas Gediminas Kirkilas net ir po klausimo nukėlimo nepraleido progos paaiškinti Seimo nariams, kad pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į šalies ekonominius interesus ir daugiau dėmesio kreipti į gerus santykius su Kinijos Liaudies Respublika, nei rūpintis padėtimi Tibete. „Ar mes nenustosim žaisti tokiomis rezoliucijomis?“, - piktinosi buvęs premjeras, apkaltinęs, neva „keletas lobistų“ „stumia šitą reikalą“ ir „gaišina parlamentą“.
Nauja rezoliucijos redakcija
Rezoliucija dėl Tibeto Seimui jau buvo pateikta anksčiau, tačiau atmesta, siūlant ją tobulinti. Tuomet balsuojant dėl rezoliucijos parlamentinės frakcijos balsavo skirtingai, vieninteliai socialdemokratai vieningai susilaikė arba buvo prieš.
Redaguotos rezoliucijos tekstas iš esmės nepakito, tačiau kai kurios detalės sušvelnintos.
Naujame variante lieka formuluotė "matydamas skausmingus Baltijos valstybių ir tautų bei Tibeto istorijos panašumus", senajame buvo - "matydamas skausmingus Baltijos valstybių ir tautų bei Tibeto okupacijų, represijų ir kančių istorijos panašumus".
Nauja redakcija konstatuoja, jog po aneksijos 1951 metais "Tibeto tauta neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, turėti savo valdžią, puoselėti savo unikalią kultūrą, Tibete yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės". Tuo metu ankstesnėje redakcijoje žmogaus teisių pažeidimai Tibete dar buvo įvardijami kaip sistemingi ir šiurkštūs.
Tik pasirodžius pirmajam rezoliucijos projektui Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu (Dziang Ju) pasiūlė iniciatoriams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi, anot jos, yra "žinomas istorinis faktas", kad Tibetas yra Kinijos dalis nuo XIII-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai "turi visas teises, suderinamas su šalies konstitucija ir įstatymais".
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
