Masinė gamyba – ji visada vilioja gamintojus. Nesvarbu, ar tai būtų apatinio trikotažo, namų apyvokos daiktų ar saldainių gamintojas, didesnė gamyba leidžia pasiekti didesnį pelną. Tuo susižavėjo ir „Porsche“.
Vokiečiai visada garsėjo, kaip gaminantys daugumai prieinančius sportinius automobilius, tačiau aštuntajame dešimtmetyje „911“ kainos pasiekė naujas aukštumas, o „914“ tapo morališkai atsilikusiu automobiliu, kuris tiko tik senberniams. Taigi, Štutgarto chebrytė nusprendė sukurti masėms prieinamą automobilį, kuris labai nenutoltų nuo „Porsche“ filosofijos.
Su tokiais kilniais tikslais, kurie slėpė vokiečių norą užsikalti gražaus pinigėlio, 1976 metais buvo pristatytas „924“ modelis, kuris laikomas pirmuoju skysčiu aušinamu, priekyje variklį turinčiu „Poršu“. Revoliucinis automobilis iškart sukėlė begales kontraversijų, nuo kurių tyriausiems „Porsche“ entuziastams šiaušėsi plaukai. Galbūt nepasitenkinimas kilo ne tik dėl naujos komponuotės, bet ir dėl kelių inžinierių pataupymų. Pirmiausia, ganėtinai apgailėtinai atrodė „Porsche“ brošiūra, kurioje be jokios gėdos jausmo buvo pateikti techniniai duomenys, kurie sakė, jog po naujojo modelio dangčiu plaka vos 95 arklio galias išvystanti širdis, galią perduodanti per keturių bėgių greičių dėžę. Net ir aštuntajam dešimtmečiui tai skamba apgailėtinai.
Didelė kaina ir galiniai būgniniai stabdžiai tai pat nežavėjo pirkėjų, tačiau daugelis neatsispyrė galimybei savo kieme turėti „Porsche“. Naujiesiems šeimininkams pradėjus džiaugtis „924“, paaiškėjo ir gerosios šio automobilio pusės, kurias daugelis įvardina, kaip puikų praktiškumą, kokybiškumą ir patvarumą bei nustabias valdymo charakteristikas. O ir dizainas puikiai tiko tam laikmečiui, kurį sukūrė Harmas Lagaay, vėliau nupiešęs pirmuosius „Carrera GT“ eskizus.
Pirkėjai pamėgo „924“ modelį ir netrukus „Porsche“ ištaisė pagrindinius automobilio trūkumus. Dviejų litrų, keturių cilindrų variklio galia šoktelėjo iki 110 arklių, greičių dėžėje atsirado penktas bėgis, o mašinai lengviau sustoti padėjo jau visi keturi diskiniai stabdžiai. Negana to, 1978 metais „924“ atėjo laikas šalia savo vardo prisidėti „Turbo“ pavardę. Prie to paties keturių cilindrų „Audi“ bloko buvo primontuota „Porsche“ galvutė bei „KKK K26“ turbina. Tai leido varikliui išvystyti 170 arklio galių – visai neblogai, kaip šiek tiek daugiau nei toną sveriančiam automobiliui.
Kaip ir priklauso „Porsche“, „924“ per visą gamybos laikotarpį turėjo begales modifikacijų, kurios dabar yra medžiojamos kolekcionierių ir entuziastų. Tačiau pačiam gamintojui šis modelis reiškė daugiau, nei jo savininkams. „924“ tapo tikru pardavimų superhitų, o tai leido vokiečiams papildomai uždirbtus pinigus investuoti į vėliavnešio, „911“, tobulinimą. Būtent dėl tokių masėms prieinamų, praktiškų modelių, koks buvo „924“ ir dabar yra „Cayenne“ ar „Panamera“, „Porsche“ gali pagaminti puikiausius sportinius automobilius.
Masinė gamyba – ji visada vilioja gamintojus. Nesvarbu, ar tai būtų apatinio trikotažo, namų apyvokos daiktų ar saldainių gamintojas, didesnė gamyba leidžia pasiekti didesnį pelną. Tuo susižavėjo ir „Porsche“.
Vokiečiai visada garsėjo, kaip gaminantys daugumai prieinančius sportinius automobilius, tačiau aštuntajame dešimtmetyje „911“ kainos pasiekė naujas aukštumas, o „914“ tapo morališkai atsilikusiu automobiliu, kuris tiko tik senberniams. Taigi, Štutgarto chebrytė nusprendė sukurti masėms prieinamą automobilį, kuris labai nenutoltų nuo „Porsche“ filosofijos.
Su tokiais kilniais tikslais, kurie slėpė vokiečių norą užsikalti gražaus pinigėlio, 1976 metais buvo pristatytas „924“ modelis, kuris laikomas pirmuoju skysčiu aušinamu, priekyje variklį turinčiu „Poršu“. Revoliucinis automobilis iškart sukėlė begales kontraversijų, nuo kurių tyriausiems „Porsche“ entuziastams šiaušėsi plaukai. Galbūt nepasitenkinimas kilo ne tik dėl naujos komponuotės, bet ir dėl kelių inžinierių pataupymų. Pirmiausia, ganėtinai apgailėtinai atrodė „Porsche“ brošiūra, kurioje be jokios gėdos jausmo buvo pateikti techniniai duomenys, kurie sakė, jog po naujojo modelio dangčiu plaka vos 95 arklio galias išvystanti širdis, galią perduodanti per keturių bėgių greičių dėžę. Net ir aštuntajam dešimtmečiui tai skamba apgailėtinai.
Didelė kaina ir galiniai būgniniai stabdžiai tai pat nežavėjo pirkėjų, tačiau daugelis neatsispyrė galimybei savo kieme turėti „Porsche“. Naujiesiems šeimininkams pradėjus džiaugtis „924“, paaiškėjo ir gerosios šio automobilio pusės, kurias daugelis įvardina, kaip puikų praktiškumą, kokybiškumą ir patvarumą bei nustabias valdymo charakteristikas. O ir dizainas puikiai tiko tam laikmečiui, kurį sukūrė Harmas Lagaay, vėliau nupiešęs pirmuosius „Carrera GT“ eskizus.
Pirkėjai pamėgo „924“ modelį ir netrukus „Porsche“ ištaisė pagrindinius automobilio trūkumus. Dviejų litrų, keturių cilindrų variklio galia šoktelėjo iki 110 arklių, greičių dėžėje atsirado penktas bėgis, o mašinai lengviau sustoti padėjo jau visi keturi diskiniai stabdžiai. Negana to, 1978 metais „924“ atėjo laikas šalia savo vardo prisidėti „Turbo“ pavardę. Prie to paties keturių cilindrų „Audi“ bloko buvo primontuota „Porsche“ galvutė bei „KKK K26“ turbina. Tai leido varikliui išvystyti 170 arklio galių – visai neblogai, kaip šiek tiek daugiau nei toną sveriančiam automobiliui.
Kaip ir priklauso „Porsche“, „924“ per visą gamybos laikotarpį turėjo begales modifikacijų, kurios dabar yra medžiojamos kolekcionierių ir entuziastų. Tačiau pačiam gamintojui šis modelis reiškė daugiau, nei jo savininkams. „924“ tapo tikru pardavimų superhitų, o tai leido vokiečiams papildomai uždirbtus pinigus investuoti į vėliavnešio, „911“, tobulinimą. Būtent dėl tokių masėms prieinamų, praktiškų modelių, koks buvo „924“ ir dabar yra „Cayenne“ ar „Panamera“, „Porsche“ gali pagaminti puikiausius sportinius automobilius.
