Neseniai po sunkios ligos mirė vienas įtakingiausių Rusijos nusikalstamo pasaulio šulų – Markas Milgotinas, pravarde Marikas. Žmogus, sukūręs „Parliament-Group“ imperiją, reketavęs verslininkus ir už savo nusikaltimus sulaukęs liūdno galo.
Kaltinimai reketu
M. Milgotinas nuo vėžio mirė lapkričio viduryje, kai Rusijos kriminalistai minėjo savo profesinę šventę. Jau keletą mėnesių jis gulėjo vienoje privačioje Maskvos ligoninėje ir laukė transplantacijai tinkamo donoro, bet taip ir nesulaukė. Į M. Milgotino laidotuves buvo suvažiavę daugiau kaip 200 stambių nusikalstamo pasaulio veikėjų.
„Mirusysis buvo laikomas vienu įtakingiausių nusikalstamo pasaulio lyderių“, – pabrėžė kriminalistai. Artimiausiais jo draugais ir bendražygiais buvo laikomi „Rusijos mafijos tėvas“ Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas (2009 metų liepą pasikėsinus nušauti, jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir, taip ir neatsigavęs, po 3 mėnesių mirė), „įteisintasis vagis“ Viačeslavas Šestakovas, pravarde Slyva, nusikaltėlių šulas Otaris Kvantrišvilis (nužudytas per čėčėnų ir rusų gaujų susidūrimą) ir daugelis kitų.
Rugsėjį M. Milgotinui ir jo verslo partneriams teisėsaugininkai buvo pateikę kaltinimus stambiu reketu, įvykdytu nusikalstamo susivienijimo. Bylos duomenimis, M. Milgotinas su sėbrais reketavo bendrovės OGO, įregistruotos Kipre, savininką Ilją Karpovą.
„Perėmė“ akcijas
Iš pradžių M. Milgotinas kartu su Sergejumi Kuprijanovu bei Jurijumi Manilovu, kurie valdė žuvies perdirbimo įmonių grupę „Kamčia“, buvo I. Karpovo „stogas“. Tiek I. Karpovui, kurio įmonės buvo įkurtos ir kituose Rusijos regionuose, tiek jo įmonių vadovams šie nusikaltėlių bosai padėdavo išspręsti problemas su kitomis Maskvos ir kitų regionų nusikalstamomis grupuotėmis (S. Kuprijanovas ir J. Manilovas buvo susiję su Balašichino ir Liuberecko gaujomis).
Iki tam tikro laiko kompanijos vadovui tas „stogas“ tiko ir jis pasitikėjo įtakingais partneriais. Tačiau šių metų pavasarį I. Karpovas sužinojo, jog J. Manilovas, S. Kuprijanovas ir M. Milgotinas apgaulės būdu įsigijo jo bendrovės OGO kontrolinį akcijų paketą. Be kita ko, tai bendrovei Rusijoje priklausė 13 grūdų perdirbimo gamyklų, o jų vertė siekė daugiau kaip 300 milijonų rublių. Supykęs I. Karpovas tiems mafiozams pasakė viską, ką apie juos mano, o tada šie pasiūlė jam susitikti Maskvos restorane „Les menus“.
Būgštavo dėl gyvybės
Susitikimas įvyko atskiroje restorano patalpoje. I. Karpovą pasitiko ne tik M. Milgotinas, S. Kuprijanovas, J. Manilovas, bet ir „nenustatyti asmenys“, apsiginklavę beisbolo lazdomis... Jie pareikalavo perrašyti jiems 17 procentų bendrovės OGO akcijų, kurių vertė – 150 milijonų rublių. Be to, reketininkai pareikalavo, kad I. Karpovas nesikištų į 13 grūdų perdirbimo įmonių darbą ir netrukdytų sudarant sandorius. Įvertinęs grėsmę, I. Karpovas neturėjo kitos išeities, kaip tik imti ir „geranoriškai“ pasirašyti jam priklausančių akcijų ir 13 grūdų perdirbimo įmonių pirkimo-pardavimo sutartį.
Netekęs didžiulio turto ir išsigandęs dėl savo paties ir savo artimųjų gyvybių, I. Karpovas išvežė šeimos narius į užsienį, o pats kreipėsi į policiją. Rugpjūčio 30 dieną buvo iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Keletą mėnesių rinkę medžiagą, kriminalistai nustatė visų trijų reketuotojų tapatybes. Bendrovės „Morskaja politika“ prezidentą J. Manilovą ir bendrovės „Urožaj-2“ generalinį direktorių, OGO direktorių tarybos narį S. Kuprijanovą sulaikė namuose, esančiuose Maskvos srityje, Saltykovo gyvenvietėje. Tverės rajono teismas nutarė juos suimti ilgesniam laikui.
M. Milgotinas, kadangi gulėjo ligoninėje, liko laisvėje. Lapkričio 6-ąją jam buvo pateikti kaltinimai, o po keleto dienų medikai konstatavo jo mirtį, tad baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas.
Nupirko lenkai
Anksčiau šiems turto prievartautojams priklausė po 20,5 procento didžiulės bendrovės „Parliament-Group“ akcijų. Ji buvo įkurta 2003 metais vietoje pelningai dirbusios Maskvos stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovės „Urožaj“, įsteigtos 1991 metais.
2008 metų kovo mėnesį bendrovė „Parliament-Group“ parduota Lenkijos alkoholinių gėrimų gamybos bendrovei „Central European Distribution Corporation“ (CEDC). Už ją lenkų verslininkai sumokėjo beveik 300 milijonų dolerių.
CEDC – tai pirmaujantis Lenkijoje alkoholinių gėrimų gamybos tinklas. Jam priklauso prekės ženklai „Żubrówka“, „Bols“, „Soplica“. CEDC platina daugiau kaip 700 pavadinimų alkoholinių gėrimų, tarp jų – „Remy Martin“, „Jägermeister“, „Metaxa“, „Corona“, „Foster’s“, „Jim Beam“, „Guiness“.
Pražudė narkotikai
Didžiąją savo gyvenimo dalį „alkoholio magnatas“ M. Milgotinas-Marikas praleido už grotų – nuteistas arba belaukdamas teismo tardymo izoliatoriuose. Pirmą kartą į koloniją jį pasodino 1971 metais – už to meto Sovietų Sąjungoje nelegalius valiutos keitimo sandorius. Po to M. Milgotinui ne kartą buvo pateikti kaltinimai dėl vagysčių, plėšimų, sukčiavimo, chuliganizmo, ginklų ir narkotikų laikymo.
Tiesa, teisėsaugos pareigūnams ne visada pavykdavo įveikti M. Milgotino advokatus. Štai 1999 metais su gerų gynėjų pagalba jam pavyko išvengti bausmės už tai, kad, kartu su V. Šestakovu-Slyva „Kosmoso“ restorane surengęs vakarėlį draugams, išbandė visus tuo metu įmanomus gauti narkotikus.
2000 metais M. Milgotinas buvo areštuotas dėl pasikėsinimo nužudyti, mat jis pašaudė atvažiavęs į vienos bendrovės „razborkę“ – santykių aiškinimąsi. Tačiau ir tą kartą nebuvo nuteistas. Beje, kai M. Milgotinas areštuotas sėdėjo tardymo izoliatoriuje, pareigūnai per kratą kameroje rado dantų pastos tūbelę, kurioje buvo visai ne pasta, o heroinas. Pasak pareigūnų, būtent dėl didžiulės priklausomybės nuo kvaišalų M. Milgotinas ir susigadino sveikatą.
M. Milgotino mirtis jo bendrininkus atseit kone prislėgusi. „Žinia apie Marko Zacharovičiaus (Milgotino) mirtį pritrenkė mano ginamąjį, jis sureagavo labai emocionaliai, jam buvo skaudu apie draugo netektį girdėti. Jie abu buvo žydų bendruomenės nariai, juos siejo glaudus ryšys ir jis labai stengėsi padėti Markui nugalėti ligą“, – sakė J. Manilovo advokatė Natalija Zemskova. Ji taip pat pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas esąs pradėtas per anksti ir visai be reikalo – girdi, tai buvęs tik dviejų ūkinių subjektų ginčas, kurį reikėtų spręsti arbitraže.
