Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija, anot pareiškimo, kurį išplatino Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis, I.Simonaitytės bibliotekos priestato nugriovimui penktadienį ištirti atvyko į Klaipėdą ir pradėjo tirti susiklosčiusią situaciją.
Komisija, kaip pranešama, nustatė, kad UAB „Pamario restauratoriai“ atlieka darbus dviejuose šios bibliotekos pastatuose: naujame 3 aukštų priestate ir senajame restauruojamame pastate. Abu pastatai yra vienu adresu – H.Manto g. 25.
Naujam 3 aukštų priestatui statyti projektą rengė AB „Miestprojektas“. Šiam triaukščiui naujam priestatui statyti Klaipėdos apskrities statybos inspekcija 1998 metais yra išdavusi leidimą, kuris nuo to laiko yra tris kartus pratęstas. Nors dalis komisijos narių suabejojo šio leidimo teisėtumu, tačiau pagal jį vykdomiems naujo priestato statybos darbams Klaipėdos teritorinis padalinys statybininkams pretenzijų neturi. Netgi atvirkščiai – suteikė pagalbą: statybininkų prašymu leido nugriauti šiai statybai trukdžiusios 1944 metais kieme įrengtos karinės slėptuvės dalį.
Šie darbai nėra sustabdyti, darbininkai sparčiai užbaiginėja šiuos darbus.
Tuo tarpu restauravimo, o ne naujos statybos projektą senajam pastatui daugiau nei prieš dešimtmetį 1996 m. rengė kita projektavimo firma – „Stilius“. Šiems darbams UAB „Pamario restauratorius“ leidimo neturi, todėl pusrūsio, kuriame buvo tuo metu pirmoji Klaipėdoje centrinio šildymo krosnį, griovimo darbai yra neteisėti. Šie darbai buvo sustabdyti.
Pagal saugomo kultūros paveldo objekto - Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos pastato dosjė šis pusrūsis yra sudėtinė į registrą įtrauktos kultūros vertybės Nr. S 340 dalis.
Griaunant šį priestatą–pusrūsį dingo carinėje Rusijoje gaminta vienintelė iki tol Lietuvoje išlikusi senovinė ketinė centrinio šildymo krosnis.
Restauratoriai, pažeisdami įstatymais nustatytą tvarką bandė, apeidami Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, šiam griovimui gauti sutikimą Vilniuje. UAB „Klaipėdos restauratorius“, pažeisdamas įstatymą, iki šiol nepateikė paminklosaugininkams nė vieno iš aukščiau minėtų projektų, argumentuodami, kad techninės priežiūros inžinierius atostogauja.
Maža to, paaiškėjo ir kitas skandalingas įstatymų pažeidimo atvejis – restauratorių teigimu šiems restauravimo darbams prižiūrėti nėra paskirtas projekto vadovas, kurio pagrindinis darbas ir turėjo būti tokių pažeidimų prevencija.
Restauratoriai, kaip teigia N. Puteikis, sąmoningai klaidina visuomenę ir Vilniaus centrinio Kultūros paveldo departamento paminklosaugininkus, bandydami naujos statybos leidimą „pritempti“ kitam pastatui, kitam projektui. Tokiu būdu jie bando arba pateisinti keleto automobilių stovėjimo vietų vidiniame bibliotekos kieme įrengimą vietoje nugriauto dingusios krosnies pusrūsio, arba, kas labiau tikėtina, bando pridengti pradangintas unikalias senovines vertybes – jau minėtą krosnį, vieninteles iki tol Lietuvos teritorijoje išlikusias medines susukamas žaliuzes.
Klaipėdoje tuomet turtingiausio medienos pirklio Hermano Gerlacho 1874 m. statytas gyvenamas namas dėl savo neorenesansinio puošnumo vadintas rūmais, tuo metu garsėjo visiškai naujais ir negirdėtais dalykais ne tik Klaipėdos krašte, bet ir tarpukario Lietuvoje: vienu pirmųjų mieste centriniu šildymu, kokline vonia, švininiu vamzdynu, unikaliomis medinėmis suvyniojamomis žaliuzėmis pirmojo aukšto salėje.
Sovietmečiu Gerlachų šeimyninis kapas buvo suniokotas naikinant dabartiniame Skulptūrų parke įrengtas kapinės, šeimyninis antkapis yra išlikęs ir saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Liepų g.
Biblioteka neišvengė niokojimų ir šiais laikais: “pernai iš darbų vykdytojo automobilio paminklosaugininkai traukte ištraukė į sodus paruoštą išvežti tarpukario knygų unikalų keltuvą, kuris buvo įrengtas tarp pirmo ir antro bibliotekos aukštų, dalis jo iki šiol nesugrąžinta. Išlaužytos ir į sąvartyną išvežtos vienintelės Lietuvos teritorijoje istorinės medinės susukamosios žaliuzės, buvusios pagrindinės skaityklos salėje pirmame aukšte.” – piktinasi N. Puteikis.
UAB „Pamario restauratoriaus“ statybos darbų vadovui, pasak N. Puteikio, už griovimo darbus be leidimo iškelta administracinė byla, jam gresia bauda iki 5000 Lt, be to teks atlyginti padarytą žalą, grąžinti išvežtas ir atstatyti suniokotas kultūros vertybes.
