Kylant į teisininkų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ patalpas panoraminiu liftu, sunku negalvoti apie populiarų JAV televizijos serialą „Kostiumuotieji“ (ang. „Suits“). Žinoma, Lietuvos sostinė – ne Niujorkas, o Vilniaus universitetas – ne JAV prezidentų kalvė. Tačiau „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujančio partnerio dr. Irmanto Norkaus diriguojama kontora gali didžiuotis projektais, kurių mastas priverstų pakilti ir „Kostiumuotųjų“ herojų antakius.
Teisininkų kontoros projektų sąraše puikuojasi atstovavimas parduodant 100 proc. „Bitė Lietuva“ akcijų (sandorio vertė – beveik 1,4 mlrd. litų), „Sanitas“ kontrolinio akcijų paketo įgijimo už apytiksliai 1,1 mlrd. litų kuravimas, taip pat pagrindinis vaidmuo perduodant gerąją Ūkio banko dalį Šiaulių bankui (sandorio vertė siekė 2,7 mlrd. litų). Galima pridėti ir daugiau nei 440 mln. litų vertinamo „R-Kiosk“ pardavimą ar 262 mln. litų vertės finansinių įsipareigojimų priežiūrą. I. Norkus su partneriais ambicijų nestokoja.
Aistra, motyvacija ir darbas
Susitikimas su I. Norkumi prasideda nuo įsipareigojimo dėl konfidencialumo – klientų privatumo teisininkai nepamiršta net dalydamiesi, palyginti, nejautria informacija. Tačiau profesionalumo įspūdis užlieja kaipmat.
Patogiai įsitaisę susitikimų kambaryje, pro kurio langą atsiveria sostinės panorama, pradedame kalbėti apie Vilniaus universitete studijas baigusio I. Norkaus karjeros kelią.
„Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, vadovo kelią lemia žmogaus temperamentas ir tam tikri įgimti dalykai. Dažna frazė, kad vadovu gimstama, iš dalies yra tiesa, – pasakoti pradeda daugiau nei 15 metų teisinės praktikos patirtį sukaupęs vadovas. – Nenoriu sakyti, kad jau vaikystėje buvo nulemta mano ateitis, bet esu tikras, kad tie žmonės, kurie turi įgimtų vadovo savybių, ilgai jų laikyti nenaudojamų negali. Didžiausią įtaką mano karjerai padarė studijų metais sukaupta patirtis, prie jos sėkmės prisidėjo ir palanki laikmečio situacija.“.
I. Norkus prasitaria teisininko darbą pradėjęs dar antraisiais studijų metais ir baigęs studijas jis jau turėjo nemažai praktinės patirties.
Tvarkingu kostiumu vilkintis teisės mokslų daktaras pasakoja apie savarankiškumą galvojęs nuo pat pirmos darbo dienos. O ir tuometinė rinka reikalavo jaunų ir ambicingų teisės specialistų.
„Vidinis noras kurti vertė siekti savarankiškumo. Juolab kad privatizacijos metu darbo netrūko – supratome, kad kokybiškai suteikus paslaugas dešimčiai klientų, tikėtina, kad aštuoni jų ilgainiui grįš, o dar šeši – rekomenduos pažįstamiems“, – karjeros pradžią mena teisininkas.
Ilgai nedvejodamas I. Norkus atskleidžia sėkmingos karjeros pradžios receptą: palankus laikotarpis, aistra kurti, motyvacija, noras darbą atlikti tobulai bei ilgos darbo valandos. Tik tiek.
Ateitis priklauso pasaulio piliečiams
Paklaustas apie teisininko profesijos subtilybes, 80 žmonių kolektyvu galintis pasidžiaugti vadovas nusišypso ir papasakoja, kad 95 proc. laiko teisininkai praleidžia prie darbo stalo, o tai, kas dažniausiai rodoma televizijoje ar kine, tėra nedidelė teisininko darbo dalis.
„Teisininkas yra pasmerktas ilgas valandas praleisti prie darbo stalo“, – be jokios ironijos ar sarkazmo tvirtina „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris ir priduria, kad geras teisininkas privalo būti ne tik kruopštus, bet ir atkaklus, mat valandų valandas praleidžiant prie dokumentų privalu kreipti dėmesį į technines detales. „Kad suprastumei tai, kas parašyta, privalai būti galvotas ir imlus, – tvirtina I. Norkus. – Į esmę reikia kibti greitai, o ką jau kalbėti apie ištvermės, atidumo ir greičio svarbą.“.
Dabartinė Lietuvos darbo biržos statistika teisės studentų nedžiugina, tačiau galima nė neabejoti, kad didelė dalis būsimų studentų įvertino tik ekranuose pateikiamų 5 proc. teisininko darbo žavesį. I. Norkus, paklaustas, kokie studentai gali tikėtis sėkmės, atsako, kad svarbiausia suprasti, jog pasaulis juda kur kas greičiau nei anksčiau, todėl gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis tampa aukso vertės.
„Viešint viename kongrese teko išgirsti labai gerą mintį – ateities teisininkas privalo būti pasaulio pilietis. Vadinasi, jis privalo vienodai profesionaliai teikti paslaugas, vienodai laisvai jaustis, vienodai laisvai prisitaikyti ir būti aktyvus skirtingose socialinėse erdvėse tiek būdamas Vilniuje, tiek Minske, tiek Londone ar Briuselyje“, – aiškina I. Norkus ir priduria, kad galiausiai laimi tie, kurie, užuot Europos Komisijai rašę laišką, pakelia ragelį ir paskambina – greit judančiame pasaulyje veržlumo įtaka nuolatos auga.
Viskas prasideda nuo etikos
Abejojančiųjų teisininko profesijos dviprasmiškumu rasti bus sunku – tie, kurių duona priklauso nuo kiekvienos gyvenimo aspekto reguliavimo išmanymo, gali ir bauginti, ir žavėti. Galiausiai viskas atsiremia į pasirinkimus.
„Iš juokelių apie teisininkus galima spręsti, kad mūsų pasaulis įvairus – vieni tam tikras situacijas vertina laisviau, kiti labiau rezervuotai, – sako I. Norkus. – Mes savo naujokams paaiškiname, kokie esame ir kokie niekada nebūsime: tikime, kad darbus pelnome reputacija, o reputaciją – darbais.“.
Geriausius pasaulio teisininkus vienijančio žinyno „Chambers“ rekomenduojamos teisininkų kontoros vadovaujantis partneris priduria, kad viena esminių vertybių – etika. „Yra tam tikros ribos, kurių mes niekada neperžengsime“, – tvirtai sako teisininkas. Kaip antrą svarbiausią pamatą kontoros darbe pašnekovas įvardija komandą. Anot jo, komandinis darbas yra ne tik principas ar vertybė, bet ir organizacinis kompanijos pamatas. „Siekiame, kad darbais būtų dalijamasi, nes taip laimi ir klientas ir mes. Juolab kad svarbiausia – kokybė“, – užtikrintai pasakoja pašnekovas.
Kokybės svarbą I. Norkus įvardija ne kaip siekiamybę, o kaip privalomą atributą. „Lietuvoje yra 3–4 kontoros, galinčios pasiūlyti panašias paslaugas už panašią kainą, todėl būtent darbo kokybė leidžia nelikti užnugaryje“, – tvirtina vadovas ir priduria, kad kokybė turi būti jaučiama visur: nuo kasdienės disciplinos iki bendravimo su klientu.
Jau beveik 13 metų vadovaujančiu kontoros partneriu esantis teisininkas pasakoja, kad norint išlikti įtemptos konkurencijos aplinkoje privalu būti vienu žingsniu priekyje. „Iki krizės niekas neieškojo darbo – jo tiesiog buvo, tačiau per vieną naktį pasikeitus pasauliui teko dirbti kitaip“, – neramų periodą atsimena pašnekovas.
Jis pasidžiaugė, kad dar krizės pradžioje buvo suprasta, ko laukti, ir imtasi diegti suvokimą, kad darbo ant lėkštutės niekas neatneš. „Privalai būti greitesnis ir reikiamu laiku atsidurti reikiamoje vietoje“, – sako I. Norkus.
Lietuvą stabdo politinės švytuoklės
Vienos didžiausių regiono teisininkų kontoros vadovas, paklaustas, ką, jo nuomone, reikėtų keisti verslo aplinkoje, siekiant skatinti konkurencingumą ir investicijas, atsako, kad šiuo metu vyksta natūralus procesas, reikalaujantis laiko.
„Dažnai girdime komentarų, jog verslo sąlygos Lietuvoje yra nepalankios, tačiau sukurti draugišką verslui aplinką neužtenka 20 metų, – aiškina vadovas. – Pavyzdžiui, dabar valstybės tarnyba daugiau orientuota į paslaugos teikimą nei prieš penketą metų. Korupcijos lygis dabar ir prieš penketą metų taip pat skiriasi.“.
„Bloomberg“, „Thomson Reuters“ ir „Mergermarket“ geriausių advokatų kontorų sąrašuose esančios „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris teigia manantis, kad daug dalykų Lietuvoje lemia politiniai ciklai. „Buvusi Vyriausybė griovė vienus energetinius projektus, o naujoji griauna praėjusiosios projektus. Neaišku, kas bus po to, – sako pašnekovas. – Tokie ciklai kenkia, nes investuotojai nebėra garantuoti dėl žadamo stabilumo.“.
I. Norkus priduria, kad politinės švytuoklės amplitudės dydis tiesiogiai susijęs su verslo jaučiamu nerimu. Vis dėlto, teisės specialisto manymu, per porą dešimtmečių neįmanoma išmokti valdyti krašto, remiantis vakarietiška tradicija – tai tęstinis procesas, reikalaujantis laiko ir tik naujos kartos vadovai susiklosčiusias tradicijas pakeis.
„Kad ir kaip būtų, žinau, kad šiandien tikrai yra geriau negu buvo prieš dešimt metų, o dar po dešimties metų bus geriau negu yra dabar“, – užtikrintai kalba I. Norkus.
Irmantas Norkus: CV
• 2001 metais Vilniaus univeristete įgijo teisės daktaro laipsnį
• Mokėsi JAV ir Jungtinės Karalysės aukštosiose mokyklose
• 2001 metais tapo tuometinės „Norkus & Partners“ kontoros partneris
• 2004 tapo tarptautinių Advokatų Rumų narys
FAKTAI: „Raidla Lejins & Norcous“
• „Raidla Lejins & Norcous“ vienija 120 teisininkų Baltijos šalyse ir Baltarusijoje
• 2011 metais „The Financial Times“ ir „Mergermarket“ suteikė Baltijos šalių metų juriskonsulto titulą
• 2011 metais prižiūrėjo didžiausią įmonės pirkimą Baltijos šalyse, įvertintą daugiau nei 1,2 mlrd. litų
• 2008 metais kuravo vieno didžiausių Lietuvos mažmenininko pardavimą, įvertintą daugiau nei 1 mlrd. litų
