Gyvybės mokslų centro biologinių modelių skyriaus vedėja Virginija Bukelskienė atveria vivariumo duris. Į šią vietą papuola retas smalsuolis, mat į vivariumą, įleidžiami tik eksperimentus su gyvūnais atliekantys mokslo darbuotojai bei šį dalyką pasirinkę studentai. Čia veisiami ir auginami triušiai, pelės ir žiurkės – tam, kad savo gyvybe pasitarnautų mokslo ir vaistų kūrimo labui.
„Eksperimentai su gyvūnais daugelyje stadijų, daugelyje biomedicinos mokslo stadijų yra nepakeičiama dalis, nes kiekvienas medikamentas, kiekvienas vaistas, ateinantis į rinką, jis būtinai turi būti testuojamas, tiriamas panaudojant bandomuosius gyvūnus, nes priešingu atveju žmogus pats taptų ta tiriamąja sistema", – tikino gyvybės mokslų centro biologinių modelių skyriaus vedėja V. Bukelskienė.
Šiuo metu Gyvybės mokslų centro vivariume auginama apie 30 triušių, apie 150 pelių ir tiek pat žiurkių. Tyrimai atliekami tik su gyvūnais, kurie išveisti laboratorijoje. Ilgus metus dėstytoja dirbanti moteris atskleidžia, kad ne visi bandymų su gyvūnais kursą išklausę studentai pasiryžta tęsti savo veiklą šioje mokslo srityje. Kai kurie tokiems tyrimams yra per jautrūs. Tačiau kiekvieną atėjusį moteris stengiasi išmokyti kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia – pagarbos gyvybei.
„Tai yra gyvas sutvėrimas, kad jam skauda, kad jis turi visus pojūčius, kad jis gali nepatogiai jaustis, kad jam gali būti baisu, ir eksperimentatorius, studentas, turi žinoti ir jausti gyvūną, ir tik tada galvoti apie eksperimentą bei jo kokybę", – tęsė skyriaus vedėja.
Gyvūnai čia laikomi išskirtinėmis sąlygomis. Mat jie, patys negalėdami savimi pasirūpinti, dar ir paaukoja savo gyvybę žmonijos labui, todėl eksperimentatorius privalo užtikrinti maksimaliai komfortiškas jų trumpo egzistavimo sąlygas.
Gyvūnai visada turi būti pašerti, pagirdyti, jų aplinka turi būti itin švari, ir kiekvienas jų laikomas rūšiai pritaikytuose narveliuose. Oras vivariume keičiamas dažnai, pagal kiekvieno gyvūno poreikius. Eksperimentinės pelės ir žiurkės laikomos po penkias. Triušiai narveliuose liuoksi po vieną. Reglamentuotos ir šių gyvūnėlių patiriamos kančios. Į lengvos kančios kategoriją įtrauktos tokios procedūros kaip vaisto suleidimas po oda ar gyvūno atskyrimas nuo kitų, jei to reikalauja eksperimentas. Vidutinės kančios – visos chirurginės operacijos. Yra ir sunkioji kategorija.
„Sunkioms procedūroms priskiriamos navikai, piktybinių navikų auginimas gyvūnėlių organizme, kai gyvūnėlis patiria ilgalaikes kančias, arba genetiškai modifikuotų pelyčių veisimas, kai ta genetinė modifikacija pažeidžia gyvybines funkcijas, ir gyvūnėliui akivaizdžiai yra negerai", – aiškino eksperimentus atliekanti V. Bukelskienė.
Šiuo metu čia vykdomi eksperimentai dėl naujų akių lašų, ant genetiškai modifikuotų gyvūnų formuojami dirbtiniai audiniai, bei išbandomos medžiagos, kurių šiam procesui prireikia bei daugelis kitų tyrimų.
Sunkiausia, pasak Virginijos, būna tada, kai pasibaigus eksperimentui, su gyvūnėliu tenka atsisveikinti t. y. jo gyvenimą užbaigti. Tada pradeda kamuoti labai daug prieštaringų jausmų su kuriais net ir šioje srityje dirbant daugelį metų, susidoroti tikrai nėra paprasta:
„Dažnai būna liūdna, kai reikia baigti eksperimentą, taip, tada būna liūdna, tikrai labai liūdna. Ir net nežinau, ar čia tinka žodis liūdna, tai ir baisu, nemalonu ir skausminga, liūdna turbūt būtų žodis per silpna.“
Virginija džiaugiasi, kad tobulėjant technologijoms, daugelis eksperimentų gali būti atliekami be gyvūnų, ir jų įvairiausiems tyrimams dabar sunaudojama žymiai mažiau nei anksčiau. O štai gyvūnų teisių gynėjai tikina, kad to negana. Esą labai dažnai farmacininkai alternatyvų iš tiesų turi, tačiau jos dažniausiai būna brangesnės, nei kad įprasti eksperimentai su gyvūnais.
„Jeigu ta alternatyva yra pigesnė, tai verslas dažnai ir pasirinks pigesnę, jeigu sakykim, alternatyva be gyvūnų yra brangesnė, tai dažnai verslas imasi įvairių priemonių, kad ta alternatyva nebūtų jiems užkrauta, kuri kainuoja brangiau. Tai dėl to ir vyksta visi susipriešinimai, kas liečia gyvūnų gerovę", – sakė gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Gyvūnai biomedicininiams tyrimams naudojami tūkstančius metų. Remiantis ankstyviausiais šaltiniais, juos eksperimentams žmonija pradėjo naudoti gerokai iki Kristaus gimimo.
