Netrukus po to, kai su žmona atvykome į Maskvą, viename restorane užsisakėme vyno. Mums atrodė, kad jo kaina visai normali – apie 15 svarų, pasakoja britų dienraščio „Times“ korespondentas Maskvoje Tony Halpinas.
Ir tik tada, kai padavėjas atnešė mums dvi mažas taureles, supratome, kad persikėlėme gyventi į patį brangiausią pasaulio miestą. Paaiškėjo, kad butelis šio niekuo neišsiskiriančio gėrimo mums būtų atsiėjęs „tik“ 50 svarų, rašo autorius.
Pasak jo, šitaip be didelių ceremonijų jiems buvo atskleista tai, apie ką neseniai pranešė bendrovė „Mercer Human Resource Consulting“. Jos atliktas tyrimas liudija, kad Maskva užsieniečiams yra pats brangiausias miestas pasaulyje. Ji į antrąją vietą nustūmė net Londoną.
Po devynių mėnesių aš įpratau prie tokių keistenybių, kaip kapučino už 200 rublių, rašo žurnalistas. Jis guodžia save tuo, kad 4 svarai už geros kavos puodelį – dar pakenčiamas dalykas. O palyginus su prie kavos užsisakytu pyrago gabalėliu už 6 svarus jos kaina atrodo tiesiog juokinga.
Kažkada Maskva buvo pasaulinės kovos su „pūvančiu kapitalizmu“ centras, tačiau dabar ji maudosi prabangoje, mėgaudamasi naujai įgytu pertekliaus sostinės statusu. Daugelio rusų manymu, kuo kas nors „elitiškiau“, tuo geriau, rašoma straipsnyje.
Naujausias Maskvos piniguočių mados klyksmas, iš visko sprendžiant, yra gigantiškų eismo spūsčių užtvenktose Maskvos gatvėse pasirodę „Bentley“ automobiliai minkštais stogais. Tuo tarpu aukščiausios klasės BMW – tik banalus ne superturtingų, o tik labai turtingų rusų pasirinkimas. Senas rusiškas anekdotas apie „naujuosius rusus“, lyginančius vienodus kaklaraiščius, kad sužinotų, kuris sumokėjo brangiau, tebėra aktualus, teigia autorius.
Net paprasti maskviečiai, regis, randa priežastį kažkaip iškreiptai pasididžiuoti, kad jų miestas bent vienu požiūriu pirmauja pasaulyje – net jei tai abejotina garbė gyventi lupikautojų veiklos židinyje. Daugelis jų mano taip: mokėti tokias kainas gali tik užsieniečiai, juk jiems jos pagal kišenę, ar ne?
Ir taip, ir ne, teigia autorius. Savaime suprantama, kad užsieniečiai negali pasikliauti giminaičiais, draugais ir „žinomomis vietomis“ – o juk visa tai maskviečiams leidžia išleisti pragyvenimui mažiau, nei atvykėliams. Tačiau iš esmės gyvenimo Maskvoje brangumą reikia sieti su beprotiškai augančiomis nekilnojamojo turto kainomis, kurios netiesiogiai daro įtaką visų prekių ir paslaugų brangimui.
Neseniai vienas mano draugas nusprendė atidaryti parduotuvę ir pradėjo ieškoti patalpų, pasakoja autorius. Jam pasiūlė 100 kvadratinių metrų pirmajame gyvenamojo namo aukšte. Nekilnojamojo turto agentūroje jam pasakė, kad savininkas nori greičiau pasirašyti sutartį, todėl sumažino nuomos mokestį iki 1250 dolerių. Tik vėliau paaiškėjo, jog tiek reikia mokėti už vieną kvadratinį metrą. Viso labo apgailėtinus 125 tūkstančius dolerių per metus...
Panašūs siurprizai tyko užsieniečių ir ieškant buto, rašoma straipsnyje. Maskvos centre nuoma gali siekti nuo 10 iki 20 tūkstančių dolerių per mėnesį. Kaip ir Londone, būsto įsigijimas tapo didžiausiu didėjančios vietinės „viduriniosios klasės“ galvos skausmu – vieno kvadratinio metro kaina viršija 3 tūkstančius dolerių.
Pajamų mokestis Rusijoje mokamas pagal vieningą 13 proc. tarifą nepriklausomai nuo pajamų dydžio, ir tai tapo svarbiausiu vartojimo kultūros bumo veiksniu. Tačiau dideli muito mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos prekės, reiškia, kad apsipirkinėjimas – brangus malonumas.
Jums reikia batų? Daugelyje parduotuvių jų kaina prasideda nuo 60 svarų. Norite, kad už tokią kainą jus dar ir gerai aptarnautų? Nesitikėkit: galbūt Maskva ir užsikrėtusi vartotojiškumu, tačiau aptarnavimo kokybė išliko nepakitusi nuo sovietinių laikų, ir pirkėjas beveik visada neteisus. O jei pirkinys pasirodys nekokybiškas, būkite pasiruošę ilgai bartis, kad prekę pakeistų arba grąžintų pinigus, rašo autorius.
„Mercer Human Resource Consulting“ savo tyrime atkreipė dėmesį į tarptautinių leidinių kainą – tai esąs vienas iš užsieniečių gyvenimo brangumo įvairiose šalyse indikatorių. „Vanity Fair“ parduotuvėje netoli nuo mano namų kainuoja 14 svarų, ir tai įtikino mane, kad be tokios prabangos kaip nors apsieisiu, ironizuoja žurnalistas.
Tačiau, pasak jo, interneto ryšio tarifai gana protingo dydžio, o mobilusis ryšys – net gana pigus, todėl Maskvoje nesijauti atskirtas nuo išorinio pasaulio. Kai kas čia gerokai pigiau: litras benzino kainuoja 40 pensų. Kelionė puikiuoju Maskvos metro atsieis maždaug 35 pensų ar net pigiau, jei pirksite daugkartinį bilietą.
Cigaretės? Doleris už pakelį, rūkyk kiek nori. O kai nusibos, galima prisigerti – tai jūsų, kaip ir daugumos rusų, finansiškai nesužlugdys, jei tik apsiribosite vietine degtine ir alumi, ramina autorius. Skandinti savo širdgėlą importiniuose gėrimuose jis nepataria – pasak jo, užsienietiškas vynas , likeris ar stipresni alkoholiniai gėrimai tik išblaivys, primindami, kad gyvenate Maskvoje.
