Šiandien Vyriausybės patvirtinta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, kurią parengė Aplinkos ministerija, numato iki 2020 m. renovuoti ne mažiau kaip 700 tūkst. kvadratinių metrų šių pastatų ploto (470 tūkst. kv. m – centrinės valdžios, 230 tūkst. kv. m – savivaldybių viešųjų pastatų) ir ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti sąnaudas jiems šildyti.
Įgyvendinus programos numatytas priemones, sumažės ne tik išlaidos šildymui, bet ir į orą išmetamo anglies dioksido, kuris susidaro deginant kurą, kiekis – ne mažiau kaip 14 tūkst. tonų per metus.
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa bus finansuojama ES 2014–2020 m. paramos, taip pat valstybės ir savivaldybių, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Ji numato, kad centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacija rūpinsis Energetikos ministerija, o savivaldybių – Aplinkos ministerija.
Energetikos ministerija parengs valstybei priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, tinkamų atnaujinti, sąrašą. Jame bus pateikti konkretūs pastatų atnaujinimo projektai. Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai bus rengiami ir atrenkami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Registrų centro š. m. sausio 1 d. duomenimis, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 13 123 viešieji pastatai, kuriuos nuosavybės teise valdo valstybė ir savivaldybės. Tai administracinės, kultūros, mokslo ir sporto, gydymo, gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai), specialiosios ir kitos paskirties pastatai. Jie sudaro apie 35 proc. visų valstybės ir savivaldybių valdomų negyvenamosios paskirties pastatų. Dauguma pastatyti 1900-1990 m., kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Jų vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto apšildyti reikia 160–610 kilovatvalandžių per metus. Šie pastatai priskiriami žemiausioms – E, F ir G – pastato energinio naudingumo klasėms.
2007–2013 metais valstybės ir ES paramos lėšomis šalyje atnaujinti 787 viešieji pastatai, iš jų 438 – mokyklos. Tai sudaro apie 6 proc. energiniu požiūriu neefektyvių viešųjų pastatų. Šiam tikslui buvo skirta apie 1 mlrd. litų.
