Sertifikavimas – negąsdina
Vienas svarbiausių reikalavimų daugiabučiams, renovuojamiems pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, ir norintiems gauti lengvatines paskolas renovacijai – pagerinti namo energines savybes ir pasiekti ne mažesnę nei D energinio efektyvumo klasę. Kokios daugiabučio energijos sąnaudos ir kiek energijos namas sutapys po renovacijos, apskaičiuojama pačioje renovacijos pradžioje. Vėliau, pabaigus renovaciją, daugiabučio energinės savybės dar kartą analizuojamos ir jeigu projektas įgyvendintas tinkamai – išduodamas energinio efektyvumo sertifikatas.
„Nerimaujančiųjų dėl energinės klasės pasiekimo nėra daug, tačiau mes gyventojams niekada nežadame, kad sutaupymas bus milžiniškas. Visada sakome, kaip yra – papasakojame, kokios taupymo priemonės būtinos, kad namas pasiektų 40–50 proc. sutaupymą, ir paaiškiname, kad dar 10–20 proc. sutaupymas priklausys nuo pasirinktų taupymo priemonių bei pačių gyventojo įpročių. Po renovacijos atsiranda galimybės reguliuotis šildymą, tačiau skatiname orientuotis į komfortą – gal kažkam užtenka 19 laipsnių bute, o kažkam – 23 laipsnių. Neverta jaudintis, ar namas pasieks numatytą energetinę klasę – jei viskas tvarkingai suskaičiuota investicijų plane, visos taupymo priemonės įgyvendintos – viskas bus gerai“, – pasakoja L. Lapėnas.
Svarbus ir namo dydis
Molėtuose, kuriuose renovuota 40 daugiabučių iš 53 planuotų (iš viso Molėtų mieste yra per 120 daugiabučių namų) taip pat pastebima, kad realus energijos sutaupymas priklauso ir nuo pastato dydžio. „Ne paslaptis, kad mažesniems, pavyzdžiui, 8 butų namams daugiau sutaupyti sudėtingiau, nei didesniems namas, kurių sutaupymas paprastai siekia 60 ir daugiau procentų“, – sako Laimutis Lapėnas.
Tačiau ir mažesnių daugiabučių sutaupymai – ženklūs, pasakoja patys gyventojai. 3 aukštų, 9 butų daugiabutyje gyvenanti Irina Žiupkienė pastebi, kad iki namo renovacijos, kuri buvo baigta pernai metais, už šilumą namo gyventojai mokėjo apie 60 eurų, po renovacijos – maždaug 20 eurų.
„Baimių dėl sertifikavimo ir energijos sutaupymo nebuvo ir problemų dėl to neturėjome. Aišku, nesirinkome paties pigiausio ir paprasčiausio renovacijos paketo – įgyvendindami renovaciją siekėme ne tik mažesnės šilumos kainos. Neramino ir namo būklė. Matėme, kad jį vis tiek teks remontuoti. Todėl neapsiribojome vien energiją taupančiomis priemonėmis – pasikeitėme vamzdynus, elektros instaliaciją rūsyje ir t. t. Kalbant apie šilumą, dabar visi gyvena pagal poreikius. Galima reguliuoti šildymą kiekviename kambaryje, kiek kam reikia. Pastebime, kad gyventojų įpročiai labai skirtingi, masiškai tikrai netaupome, tačiau visi vis tiek pajuto, kad už šildymą moka mažiau“, – pasakoja namo gyventoja, kuri taip pat yra jungtinės veiklos sutarties įgaliotasis asmuo renovacijos klausimams.
