Žurnalas „Studio“ surengė biudžetinės klasės kompaktinių diskų grotuvų, kurių kainos svyruoja nuo 860 iki 1300 Lt, testą.
Ruduo – metas, kai galime daugiau laiko klausytis muzikos. Savaitėmis nesibaigiančios liūtys, vėjas, šlapdriba, apniukusios dienos ir sibiriškai atšiaurūs praeivių veidai – ar tik ne pats laikas kurti lempas, tranzistorius, kompaktinių plokštelių grotuvus ir šluostyti dulkes nuo spintoje besiilsinčių vinilinių plokštelių?
Žurnalo testui šįkart pasirinkau biudžetinės klasės kompaktinių diskų atkūrimo įrenginius. Tūkstantis litų – daug ar mažai? Aš manyčiau – tai suma, su kuria išsiskirti galėtų didžioji dalis proletarų, dirbančiai liaudžiai priklausančių audiofilų. Testuojamų CD grotuvų kainos svyruoja nuo 860 iki 1300 Lt. Iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumas tarp brangiausio ir pigiausių grotuvų sudaro net 40 proc., tačiau brangiausias įvardijamas kaip „audiofilinis“ (paties gamintojo). Dažnokai gamintojai už kelis „studentiškus“ rinkodaros sakinius apie savo produktą nuplėšia iš jūsų nepalyginti didesnę sumą.
Pristatome testo dalyvius. Brangiausias testuojamas gaminys – „NAD C542“ (1300 Lt), kainos vidutiniokas – „Denon DCD-700E“ (1200 Lt), pats pigiausias – „Onkyo DX 7355“ (860 Lt). „NAD“ grotuvas atstovauja europietiškam, tiksliau, britiškam skambesiui, o likę du – japoniškam.
Modeliai atrinkti iš didoko būrio panašiai kainuojančių aparatų, kiekvienas pasirinkto trejeto įrenginys labiausiai išsiskyrė ryškesniu atkuriamo skambesio braižu.
„NAD C542“
Pažintis su gaminiu prasideda nuo jo išorės. Daugelio „NAD“ įrenginių dizainas yra minimalistinis, be sudėtingos tekstūros ar įmantrios apdailos. Priekinė „NAD C542“ kompaktinių diskų grotuvo dalis neturi nieko nereikalinga – neįmantrus mygtukų išdėstymas, jokių lizdų ausinėms, viskas paprasta ir kartu vientisa. Žalias ekrano apšvietimas paliko labai gerą įspūdį įjungus grotuvą prietemoje ar naktį.
Techninės C542 modelio savybės atrodo gan įspūdingai. Tai vienintelis iš testuojamų aparatų, atkuriantis HDCD formato įrašus. Gamintojas pabrėžia, kad viduje rasime „Nichicon“ kondensatorius „Muse“. Šios serijos kondensatoriai savo kaina net iš tolo neprilygsta pastaruoju metu lietuvių pamėgtiems „Black Gate“, tačiau pats faktas, jog gamintojas atsirenka kondensatorius, nuteikia optimistiškai. Kaip jau tapo įprasta, grotuve montuojamas 24 bitų skaitmeninis-analoginis keitiklis „Burr-Brown Sigma-Delta“. Jei jūs vienas iš tų, kurie pradeda niurzgėti vos išgirdęs „Sigma-Delta“, nenusiminkite – grotuvas turi skaitmeninį bendraašį ir optinį išėjimus – galėsite prisijungti išorinį SAK.
Apskritai, grotuvas paliko kuklios išorės, tačiau apgalvoto ir potencialą turinčio aparato įspūdį.
Duomenys
Atkuriami formatai
CD, CD-R, CD-RW
Atkuriamųjų dažnių diapazonas
5 Hz–20 kHz ( ±0.5 dB)
Bendri harmonikos iškraipymai
0,0035 proc. (1 kHz)
Dinaminis diapazonas
98 dB
Signalo ir triukšmo santykis
108 dB
Kanalų atskyrimas
110 dB
Matmenys (P x A x I)
435 x 70 x 285 mm
Svoris
4,9 kg
Orientacinė kaina
1300 Lt
„Denon DCD-700E“
„Denon“ grotuvas tiek išvaizda, tiek paties gamintojo požiūriu į savo produktą kardinaliai skiriasi nuo „NAD C542“. Apie DCD-700E išorę daug nepasakysi – visi puikiai žino, kaip atrodo šiuolaikiškas japonų įrenginys. Glotnių formų, gelsvo metalo priekinė dalis, aukso spalvos reguliatoriai. Ekranėlis man pasirodė ryškokas ir kiek per daug prigrūstas informacijos.
DCD-700E gali pasigirti nuosavu „Denon“ kompaktinių diskų sukimo mechanizmu, „Sigma-Delta“ tipo „Burr Brown PCM1791“ skaitmeniniu-analoginiu keitikliu ir „Pure Direct“ režimu (atjungiami visi nereikalingi dalykai). Nesupratau, kam skirta „Pitch Control“ funkcija, leidžianti reguliuoti įrašo greitį. Diskotekų vedėjams tai neišvengiama būtinybė, bet namų vartotojams ji nereikalinga. Didelio polinkio į audiofilinį garso atkūrimą nežada „Denon DCD700-E“ grotuvo galimybės atkurti MP3 ir WMA failus.
Duomenys
Atkuriami formatai
CD, CD-R, CD-RW, MP3 ir WMA
Atkuriamųjų dažnių diapazonas
2 Hz–20 kHz ( ±0.5dB)
Bendri harmonikos iškraipymai
0,0025 proc. (1 kHz)
Dinaminis diapazonas
100 dB
Signalo ir triukšmo santykis
110 dB
Kanalų atskyrimas
105 dB
Matmenys (P x A x I)
434 x 107 x 279 mm
Svoris:
4,2 kg
Orientacinė kaina
1200 Lt
„Onkyo DX-7355S“
„Onkyo“ vardas lietuvaičiams taip pat gerai žinomas. Tai kokybiškos namų kino aparatūros bendrovė. Firminiame interneto puslapyje DX-7355S aparatas priskiriamas prie „Pure Hi-Fi“ grupės. Tai geras ženklas pigiausiam testo dalyviui. Būsiu kiek sarkastiškas: išvaizda „Denon“ ir „Onkyo“ nelabai skiriasi, po smagaus vakarėlio lengvai juos supainiotumėte.
Pagal pateikiamą techninę informaciją DX-7355S niekuo nenusileidžia konkurentui „NAD“. Viduje – rimti kondensatoriai, kokybiškas „Wolfson“ skaitmeninis-analoginis keitiklis (WM8716), vibracijas slopinantis korpusas, padorus maitinimo transformatorius. Anot „Onkyo“, naudojama VLSC („Vector Linear Shaping Circuitry“) technologija sumažina skaitmeninės dalies triukšmus („jitterio“ kiekį). Kita vertus, „Onkyo“, kaip ir „Denon“, atkuria MP3. Taigi, nors ir pigiausias, jis neatrodo prastesnis už kitus.
Duomenys
Atkuriami formatai
CD, CD-R, CD-RW, MP3
Atkuriamųjų dažnių diapazonas
4 Hz–20 kHz ( ±0.5dB)
Bendri harmonikos iškraipymai
0,0029 proc. (1 kHz)
Dinaminis diapazonas
100 dB
Signalo ir triukšmo santykis
106 dB
Kanalų atskyrimas
108 dB
Matmenys (P x A x I)
435 x 81 x 315 mm
Svoris
4,4 kg
Orientacinė kaina
860 Lt
Vertinimas
Būsiu atviras – po perklausų mane apniko įkyrios mintys apie tai, ar šių gaminių „susitikimą ringe“ galima vadinti testu. Jų skirtumai tikrai nėra esminiai, labiau kosmetiniai. Žinoma, galima „ieškoti dantų ten, kur jų ir būti neturėtų“. Klausyto garso trakto dalyviai pasirinkti ganėtinai lengvabūdiškai, ypač kainos atžvilgiu. Vasarą ilsisi visi, kas gali, – spaudos atstovai irgi žmonės, o ir salonų asortimentas nėra įspūdingas. Verslininkai laukia rudeninio atnaujintų gaminių derliaus. Keliais sakiniais bandau pasakyti paprastą mintį – to, ką grotuvai parodė su daugiau nei dešimt tūkstančių litų vertės sistema, jie tikrai neparodys su savo kainų grupės gaminais.
Aptarkime grotuvų savybes. „Denon DCD-700E“ sudarė savotiško vidutinioko įspūdį. Įkiškit mano ranką į bulvių tarkavimo mašiną – net ir kankinamas pasakysiu, jog MP3 lipdukas užtikrina suvaržytą, nuspalvintą ir algoritmais apskaičiuotą garsą. Ar tai psichologija, ar konstrukcinės ypatybės – vienas Dievas žino. Bendrieji grotuvo bruožai – vidutiniška (palyginti su kitais testo dalyviais) raiška ir įkyrumas. Tarkim, klausantis Muddy Waterso kūrinių, „Denon DCD-700E“ atkuriamas vokalas pasirodė kiek gyvesnis, dinamiškesnis ir raiškesnis nei „NAD“, bet ne toks ryškus ir skaidrus kaip „Onkyo“. Tokios pat išvados galioja kitiems vokaliniams kūriniams.
„NAD C542“ grotuvas pasirodė „nebrangiai analoginis“. Bendras jo skambesio braižas – tamsokas, tačiau gyvybingas garsas. Šios garsą švelninančios savybės puikiai išryškėjo klausantis A. C. Jobimo albumo „The Composer of Desafinado, Plays“. Šitas diskas yra iš „Verve Masters“ serijos (atkurti originalūs vinilinių plokštelių įrašai), tačiau šiuolaikiškai jį apdorojus skambesys tapo pernelyg įkyrus ir sintetiškai ryškus. „NAD C542“ kiek pamuilino aštrius įrašo kampus, pučiamieji tapo nebe tokie šaižūs. Klausantis „Decca“ išleistos „Trijų tenorų“ kompaktinės plokštelės, „NAD“ geriausiai perteikė klasikinį vokalą – sodriuose tenoruose buvo justi gyvybės žybtelėjimai. Vokalinė, klasikinė kamerinė muzika ir senųjų laikų vokalas, be abejonės, stipriosios „NAD“ pusės. Tačiau šiuolaikinės muzikos mėgėjui vertėtų geriau susipažinti su konkurentų gaminių skambesiu.
„Onkyo DX-7355“ tapo priešingybe „NAD“ gaminiui, nustebino veržlumu ir ryškumu. Tai buvo raiškiausias ir agresyviausias testo dalyvis. Šiuolaikiniams įrašams tai turėtų būti privaloma – puikiai girdėti sintezatoriais sukurti garsai. Gali būti, kad prie to prisideda „jitterį“ mažinanti technologija „OnkyoVLSC“. Iš testuotų grotuvų „Onkyo“ autentiškiausiai atkūrė vokiečių elektroninės muzikos atstovų „Monolake“ kūrinių garsą. Kita vertus, klausantis įkyrokų, ausį rėžiančių įrašų, jų neigiamos savybės paaštrėjo. Operos vokalai paliko ganėtinai prieštaringus prisiminimus – dinamika bei raiška grūmėsi su varginamu, grasiu skambesiu. Klasikiniams įrašams „DX-7533S“ pasirodė šaižokas ir sausas – tokią muziką klausyčiau „NAD“ grotuvu.
Išvados
Su išlygomis galima pritarti stereotipinei nuomonei, jog mažiausių kainų grupės grotuvų atkuriamas skambesys itin panašus. Iš esmės visi skirtumai pastebėti dėl naudotos gerokai brangesnės garso sistemos. Muzikos klausant su tos pačios kainų grupės kolonėlėmis ir stiprintuvais, skirtumai turėtų būti labai smulkūs. Visi trys grotuvai neišlaikė „S raidės testo“ – paaštrino vokaliniuose kūriniuose tariamą S raidę. Klausantis kokybiškų, dinamiškų įrašų, visų aparatų atkuriama dinamika buvo panaši. Taigi nebūtinai brangiausias iš pigiausių yra geriausias. Pradinio lygio sistemą galima pradėti komplektuotis ir iš pigiausių kompaktinių plokštelių grotuvų.
Testui naudoti priedai:
Akustinės kolonėlės
„Dali Mentor 6“
8799 Lt
Stiprintuvas
„Consonance Linear 150“
3799 Lt
Tarpblokiniai ir akustiniai kabeliai
„Nordost Heimdall“
6870 Lt
komplektas
Klausytos kompaktinės plokštelės:
Patricia Barber
„Verse“ MFSL, UDSACD 2027
Carreras, Domingo, Pavarotti
„in Concert/Mehta“ Decca 430 433-2
A. C. Jobimas
„The Composer of Desafinado“, „Plays“ Verve, 521 431-2
Monolake
„Cinemascope“ Imbalance Computer Music, ML 009
Muddy Watersas
„Folk Singer“ MFSL, UDCD-1-593
Nielsenas
„Symphonies 4&5“ Decca 421-524-2
Žurnalas „Studio“, 2008 m. spalis.
Numeryje taip pat skaitykite:
„IFA 2008”- Europos technologijų sostinė
„AcousticPlan Veena“- atviras korpusas, atviras garsas
A.Siaurusevičius: HD televizija turetų pasirūpinti valstybės valdžia
Aras Žvirblys: muziką reikia įsileisti