Kovo pradžioje Gedimino kalno šlaite iš Vilnios upės pusės nuslinko nuošliauža, todėl vilniečiams ir miesto svečiams pastaruoju metu takas į Aukštutinę pilį laikinai uždarytas.
Toje pačioje vietoje 2004 metais jau buvo susidariusi nuošliauža, tik šiek tiek mažesnė. Tuomet, pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros prof. Kastyčio Dundulio, buvo imtasi primityvių priemonių - tas pats gruntas sukastas atgal ir pasėta žolė. O tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl šį pavasarį Gedimino kalno šlaite atsirado jau daug didesnė nuošliauža – plotis 11-13 metrų, ilgis horizontaliai 13-15 metrų, bendra nuošliaužos masė sudaro 150-200 kubinių metrų.
Kodėl susidaro nuošliaužos?
Priežastys, dėl kurių atsiranda vis naujos nuošliaužos - ne tik statūs kalno šlaitai, kurių neatlaiko esantis gruntas. Kalnas sudarytas iš senų geologinių sluoksnių, kurie yra horizontalūs, tačiau iš viršaus visi šlaitai yra padengti per amžius nubyrėjusiu gruntu bei per amžius supiltu kultūriniu sluoksniu, kurie nėra stabilūs, aiškino profesorius.
K. Dundulis pastebėjo, kad tiek medžiai, tiek ir lietinga žiema įtakojo nuošliaužos dydį. Iškirstų medžių šaknys pradėjo pūti, prisigėrė vandens ir taip sumažino grunto stabilumą.
Medžiai griauna kalną – mitas
Kol medžiai auga, jie šaknimis sutvirtina šlaitą, tačiau sudžiūvus ir nupjovus, jų kelmai tampa viena iš galimų kalno šlaito griuvimo priežasčių. Nukirsdami medžius, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos mokslo laboratorijos tarybos pirmininko Liudviko Furmonavičiaus, kalnui gero nepadarytume, nes liktų medžių kelmai, kurie tiek palikti pūti, tiek raunami ardytų kalno šlaitus ir padidintų galimybę susidaryti nuošliaužoms.
Profesorius K. Dundulis juokavo, kad jei nenorime kalno priežiūrai išleisti daug pinigų, paprasčiausia išeitis – kalną apsodinti šaltalankiais. Ši augalų rūšis ne tik nuolat atsinaujina, bet dar ir - spygliuota, taip augalų šaknys sutvirtins šlaitus, o bijodami susibraižyti žmonės nebelips į kalną.
Nusprendę kirsti medžius neišsaugosime kalno, nebent tik galėsime prisiminti pliką - legendose minimą stiklinį kalną, į kurį negali per ledą užjoti ne tik priešai, bet ir savi.
Grėsmė – kunigaikščių rūmų liekanoms
Gedimino pilies šlaitą tvirtinti būtina, nes jei gruntas bus tik sukastas atgal kaip 2004 metais, tai sulauksime dar didesnės nuošliaužos. Šlaito briauna nuo 2004 metų pasislinko apie 5 metrus link viršaus, dėl to skyla kunigaikščių rūmų sienos, susirūpinęs kalbėjo VU profesorius.
Pats baisiausias dalykas, jo nuomone, kad tokios nuošliaužos ateityje gali turėti įtakos gynybinei sienai ir kunigaikščių rūmų liekanoms, nes jau dabar sienos po truputį sėda ir pasislenka. Nors pasislenka per dešimt metų tik du, trys, centimetrai, tačiau, pasak geologijos profesoriaus, neturėtume būti ramūs ir todėl nieko nedaryti.
„Dabar ruošiamas projektas - tvirtinti kalno šlaitą naudojant naujas priemones. Tai kainuos nepigiai ir pareikalaus didelių pastangų, nes techniką panaudoti tokiuose šlaituose labai sunku. Dar viena problema – negalime pradėti kasti nuošliaužos iš apačios, nes tokiu atveju nuošliauža ims slinkti žemyn. Atsižvelgdami į tai nusprendėme, kad bus kasama dviejų metrų juostelėmis ir naudojant geotekstilę formuojamas dirbtinis šlaitas, kurį planuojama užkloti dar vienu geotekstilės sluoksniu su žolės sėklomis, kad šlaitas apželtų“,- aiškino šlaito gelbėjimo darbus profesorius.
Gedimino kalno nuošliaužą žadėjo tvarkyti Vilniaus pilių direkcija pagal VGTU Geotechnikos mokslo laboratorijos tarybos pirmininko Liudviko Furmonavičiaus parengtą projektą. Prie šio projekto žada prisidėti draugiškus santykius su kolega palaikantis K. Dundulis.
Pats VGTU profesorius L. Furmonavičius portalui „Balsas.lt“ teigė, kad pirminius projekto skaičiavimus Pilių rezervato direkcijai ir Pilių direkcijai pateiks jau pirmadienį.
Profesoriaus įsitikinimu, reikia stebėti viso kalno šlaitus, nes pietinis šlaitas taip pat kelia daug abejonių. Todėl stebint, matuojant porą kartų per metus, turėtų būti išsiaiškinta, ar nejuda pats kalno šlaitas. Gautus duomenis išanalizavus būtų galima spręsti, kurias kalno vietas reikia stiprinti pirmiausia.
VU profesorius K. Dundulis teigė, kad nors Gedimino šlaito sutvirtinimo darbai sudėtingi, tačiau jie jau dabar būtini, jei nenorime prarasti Vilniaus miesto simbolio.
