Portalui tv3.lt R.Jampolskė papasakojo apie netikėtai dukros atrastą hobį, mamos ir dukros santykius ir pagrindinę taisyklę, kurios griežtai laikosi.
Ryškiai spindi šokių pasaulyje
Prieš beveik du mėnesius R. Jampolskės socialinių tinklų sekėjų žvilgsnius pritraukė nuotrauka, kurioje jos dukra Viltė užfiksuota laikanti apdovanojimą. Kaip portalui tv3.lt atskleidė Renata, tai nėra pirmasis Viltės iškovotas trofėjus. Nors tokie apdovanojimai, be jokios abejonės, glosto širdį, šeima į juos nesusikoncentruoja.
„Laimėjimai laimėjimais, būna visokių varžybų – būna geriau pasiseka, būna ir prasčiau. Smagu, kad Viltė labai ramiai į viską reaguoja ir nepraranda motyvacijos. Ji puikiai supranta, kad kažkas turi laimėti, kažkas turi būti gale – viskas normalu. Galbūt net aš skaudžiau reaguoju į kokį nors nesklandumą, nes atrodo, tiek dirbo, dirbo, tiek pastangų įdėjo, o kažkas ima ir nepavyksta. Skauda širdį“, – portalui tv3.lt prisipažįsta pašnekovė.
Tiesa, neslepia ji, nemažai darbo tenka įdėti ne tik ruošiantis varžyboms, bet ir prieš pat jas.
„Štai prieš porą savaičių buvo varžybos Kaune, tai kėlėmės beveik penktą ryto, nes reikėjo pasidaryti šukuoseną, pasipuošti ir jau devintą ryto būti varžybose. Kadangi šukuoju Viltę pati, tai visas tas procesas man užtrunka galbūt kiek ilgiau nei profesionaliai kirpėjai. Bet už tai viską suruošiame ramiai namie ir važiuojame. Pastangų ir laiko tikrai nemažai reikia įdėti“, – šypsosi ji.
Visgi R. Jampolskė pasidžiaugia, kad visas įdėtas pastangas atperka dukros Viltės džiugesys šokių žingsniu besisukant ant parketo.
„Aišku, visokių etapų buvo – norėjo ir mesti, bet kol kas jai patinka ir tinka. Štai šiandien atsisėdo į mašiną, sako, kaip aš tingiu važiuoti į šokius. Sakau, bet ar nori tu juos lankyti. Atsakė, kad labai. Tai būna ir to tingėjimo, bet noras, matyt, vis vien yra didesnis“, – dalijasi Renata.
Rodos, Viltės noras šokti išties labai didelis. Renata atskleidė, kad jau metus jos dukra Viltė šokius lanko kiekvieną dieną, nors šokti pradėjo būdama ketverių. R. Jampolskė šypteli – į šokius keturmetę dukrą iš pradžių nusprendė vesti dėl itin racionalios priežasties ir jokių romantikų čia nėra.
„Nebuvo taip, kad pastebėjau didžiulį jos norą ir nutariau nuvesti. Ne. Nutariau vesti į šokius dėl sveikatos, dėl laikysenos, dėl figūros, dėl geros savijautos, kad vaikas lankytų kažkokį sporto būrelį. Manau, mergaitėms negali būti geresnės sportinės veiklos negu sportiniai šokiai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Paklausta, ar dukra Viltė pasvajoja apie profesionalios šokėjos karjerą, R.Jampolskė tik nusijuokia: „Kol kas nepanašu. Ji nori būti „youtubere“. O kaip ten bus – nežinau.
Dar tik devyneri metai, tai Viltė turi dar daug laiko nuspręsti. Ji ir dainuoja, ir lanko pianino pamokas, ir puikiai piešia – nežinia, į kurią pusę nuspręs pasukti. Mes jos nieko neverčiame.“
Namuose – savikontrolė
Nors nemažai tėvų namuose yra numatę griežtas taisykles, tiek dėl elgesio, tiek dėl naudojimosi telefonu ar kompiuteriu, R.Jampolskė šypteli – po jų stogu viskas kur kas liberaliau.
„Mes su Vilte turime aiškius susitarimus. Pavyzdžiui, kalbant apie „Youtube“ ar kitas platformas pas mus yra susitarimas, kad kai grįžtame namo vakare, aš leidžiu jai ten praleisti valandą. Kartais ji ateina pas mane ir paprašo daugiau laiko, ir būna, kad leidžiu, bet ji pati labai savarankiškai nusistato ribas, nustato chronometrą, kad primintų laiką. Aišku, būdavo atvejų, kai vietoje valandos pažaisdavo pusantros, tai tada sulaukdavo pasekmių. Bet dabar ji labai atsakingai laikosi susitarimų – net tikrina, kiek laiko praleido“, – atvirauja devynmetės Viltės mama.
R. Jampolskė svarsto, kad dukrai laikytis susitarimų lengviau, kai mato, jog ir tėvai elgiasi taip pat: „Aš pati stengiuosi būti pavyzdžiu. Jei jai neleidžiama, tai ir aš tuo metu vengiu telefono. Nuo pat mažens nebuvo taip, kad laikyčiau vaiką ant rankų ir kartu būčiau įnikusi į ekraną. Visada stengdavausi būti su ja be telefono ir galbūt tai jai kažkiek užsifiksavo.“
R. Jampolskė pasidžiaugia, kad aiškūs susitarimai, vienas kito ribų paisymas tikriausiai ir padėjo išlaikyti puikų mamos bei dukros santykį.
„Kol kas mes išties labai gerai sutariame ir viską išsiaiškiname be konfliktų. Aišku, niekada negali žinoti, kaip bus per paauglystę, bet dabar viskas tikrai sklandu. Pastebėjau, kad tas mūsų bendravimas tapo dar malonesnis ir geresnis, kai šiemet ji pakeitė mokyklą“, – dalijasi Renata.
Ryžosi pokyčiams
R. Jampolskė atvira – pakeisti dukros mokyklą jiedu su Mariumi nusprendė atkreipę dėmesį į devynmetės Viltės savijautą.
„Pakeitus mokyklą, ji namo grįžta su puikiomis emocijomis, o anksčiau ji grįždavo pavargusi, sudirgusi, sunkiai susikaupdavo. Kartais net sunku būdavo su ja susikalbėti“, – atviravo pašnekovė.
Paklausta, ar sprendimas dukrai pakeisti mokyklą buvo sudėtingas, R. Jampolskė tik tarsteli – ne. „Tiesą sakant, nebuvo labai sunku. Kai paklausiau Viltės, ką ji apie tai mano, ji atsakė: „Labai norėčiau pakeisti mokyklą.“ Tuomet man iškart viskas tapo aišku. O pradėjus eiti į naują mokyklą, jau po mėnesio matėme teigiamus pokyčius – ji atsigavo, tapo linksmesnė, labiau atsipalaidavusi. Tikrai patarčiau tėvams nebijoti pokyčių, jei tik mato, kad jų vaikams tai gali padėti“, – sako Renata.
Žinoma moteris atkreipia dėmesį, kad pokyčiai gali ugdyti ir dar vieną svarbų įgūdį – gebėjimą prisitaikyti įvairiose situacijose.
„Gyvenimas jau nėra toks statiškas, tai mokėjimas greitai prisiderinti tik duoda naudos. Viltė jau pripratusi prie tam tikrų pokyčių – darželį keitėme, mokyklą keitėme, būrelius irgi kartais tenka keisti, bet ji greitai prisitaiko, susiranda draugų. Tiesa, mes stengiamės išlaikyti ryšį su svarbiausiais draugais.
Pavyzdžiui, ji turi draugę, su kuria bendrauja nuo devynių mėnesių – jos kartu lankė gimnastiką, o dabar šoka sportinius šokius. Taip pat palaikome ryšį su kita jos drauge iš pirmojo darželio, kuri dabar yra jos klasiokė. Manau, kad jei draugystė tikra, ji nenutrūksta vien dėl to, kad pasikeičia mokykla“, – įsitikinusi ji.
Puikiu ryšiu su dukra besidžiaugianti R. Jampolskė, paprašyta įvardinti bent vieną taisyklę, kurios laikosi bendraudama su dukra, nė nesusimąsto.
„Manau, svarbiausia mano, kaip mamos, taisyklė yra atvirumas. Aš niekada nemeluoju Viltei ir iš jos prašau to paties. Kalbamės apie viską – kaip ji jaučiasi, kaip jaučiuosi aš, kas mums tinka ar netinka. Kartais galbūt yra dalykų, kuriuos būtų lengviau nutylėti, bet aš renkuosi sąžiningumą. Tai padeda užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį.
Ir, žinoma, tas įprotis tartis ir susitarti. Pas mus niekada nebuvo situacijų, kur vaikas krenta ant žemės ir reikalauja kažko. Gal čia ir jos būdas toks, bet visada pavyksta susitarti, nustatyti taisykles, rasti kompromisą. Net ir dėl telefono naudojimo – jei susitarėme, kad leidžiu dar 10 minučių, tai ji tiksliai tiek ir būna.
Jei kartais kyla noras kažką atmesti ar nesutikti, pasidalinu savo patirtimi, paaiškinu, kodėl viena ar kita situacija gali būti sudėtinga. Svarbu, kad vaikas suprastų, kad tam tikri dalykai nėra unikalūs tik jam – visi kartais susiduria su sunkumais“, – su portalu tv3.lt dalijosi R. Jampolskė.
Autorius: Justė Juškevičiūtė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
