Renata, iš tiesų meningokokas yra ta liga, kuri baugina?
Aš manau, kad įvairios ligos gąsdina tėvus ir net menkiausia sloga gali sukelti paniką, ypač, kai ji komplikuojasi, bet meningokokinė infekcija, mano nuomone, daugeliui kelia ir nerimą, ir baimę.
Labai kyla panika, kai mes išgirstame per žinių laidas, kaip tragiškai ji kartais baigiasi ir kokia ji yra nenuspėjama.
Juk kartais ir gydytojai jau nieko nebegali padaryti, ypač kai pasitaiko žaibinės reakcijos. Kalbant apie savo šeimą, tai mums tikrai ši liga atrodo baisi ir klastinga, dėl to ieškojome būdų, kaip apsaugoti savo vaikus nuo jos.
O pati iš kur sužinojai apie meningokokinę infekciją?
Kadangi esu žurnalistė, mane pasiekia daug informacijos. Ilgą laiką dirbau TV3 naujienų tarnyboje ir vedžiau naujienų laidas. Apie meningokoką sužinojau dirbdama savo tiesioginį darbą ir tada pradėjau domėtis šia liga, o po to pradėjau apie tai diskutuoti su šeimos gydytoja, vaikų šeimos gydytoja – kas tai per liga ir kaip nuo jos apsisaugoti, sužinojome, kad vienas iš būdų yra skiepas. Ir tada pradėjome svarstyti – ar nepasinaudojus šia apsaugos priemone.
Aišku, ji tuo metu buvo pakankamai brangi, bet investuodamas į vaikų sveikatą, kiekvienas tėvas, turbūt, neskaičiuoja.
Tai yra ta investicija, kurios negaila?
Tikrai negaila, ypač jei tą akimirką gali sau leisti sumokėti. Ir nėra didelio pasirinkimo, jei nori apsaugoti savo vaiką nuo ligos. Aišku, yra šeimų, kurioms yra sunkiau finansiškai, jos gal visa širdimi norėtų, tačiau negali sau to leisti, tai yra tikrai labai didelė dilema, bet aš tokiu atveju gal net paskolą paimčiau.
Bet čia tik mano požiūris, jokiu būdu neperšu šios minties kitiems. Tačiau kai kalbame apie vaiko saugumą, sveikatą, net gyvybę, tai kokie čia gali būti svarstymai?
Gal aš geriau atsisakysiu naujos skalbimo mašinos, bet tuos pinigus paskirsiu vakcinai, jeigu tuo metu valstybė negali padėti.
Renata, sakai, kad daug domėjaisi – kokia literatūra ir kokie šaltiniai tau yra aktualūs? Kliaujiesi mamų forumais ar medikų nuomone?
Kliaujuosi daugiausiai medikais, jų nuomone – skaitau mokslinius straipsnius ir interviu, nes šiuo atveju, mediko žodis man yra svarbiausias. Šiaip, tų patirčių yra įvairių, neneigiu, kad kartais ir į forumą nueinu paskaityti, tiesiog vedama žurnalistinio smalsumo, bet tikrai atkreipiu dėmesį tik į konkrečius atvejus, kai rašoma, koks tikslus šalutinis poveikis buvo, bet kai pradeda dalintis neaiškiais šaltiniais iš pseudomokslinių puslapių, tai stengiuosi tokių vengti, tik pasidaro liūdna, kad žmonės tiki tokiais dalykais, o ne specialistais.
Tai aš asmeniškai kliaujuosi, visų pirma, medikais, žmonėmis, kurie tai išmano.
O į diskusijas veliesi? Ar tik perskaitai ir nereaguoji?
Į tokias diskusijas tikrai nesiveliu, nes labai branginu savo laiką. Apskritai buvimas internete atima daug laiko, bet jeigu aš pasisakau kažkokiu klausimu savo socialinių tinklų paskyrose, tai po to reaguoju į kai kurių žmonių parašomus komentarus, jei, pavyzdžiui, žmonės leidžiasi į rimtą diskusiją su pagrįstais klausimais, argumentuoja, vartoja adekvačius žodžius ir terminus – viskas yra gerai, aš tikrai suprantu, kad žmonės gali turėti visokią nuomonę, bet kai prasideda kaltinimai, keiksmažodžiai, tai tokius komentarus aš ištrinu, o tuos žmones užblokuoju – ir viskas.
Tiesiog nėra pridėtinės vertės leistis į tokius pokalbius ir diskusijas, nes jos niekur neveda.
Visai neseniai Kaune nuskambėjo istorija, kad nuo meningokoko mirė studentė, o po to ir keli darželinio amžiaus vaikai buvo atvežti į ligoninę su nustatyta diagnoze. Ar tokios žinios paveikia jūsų šeimą? Ar susimąstai, ar tikrai viską gerai darai, ar tinkamai rūpiniesi mergaičių priežiūra?
Kai išgirsti apie tokius atvejus, tai tikrai išsigąsti. Konkrečiai, kai išgirdau studentės atvejį, tai labai išsigandau suprasdama, kad ši liga smogia net ir tokio amžiaus žmonėms, nes mes esme linkę kalbėti, kad meningokokas yra vaikų liga (statistiškai taip beveik ir yra), bet tas faktas, kad ji gali smogti ir vyresniems, jau suaugusiems žmonėms – tikrai gąsdina.
Tada pradedi ieškoti informacijos – gal ir man pasiskiepyti, ką daryti?
Šiai dienai nesu pati pasiskiepijusi, nes taip ir neišsiaiškinau, ar man vis dar yra verta, bet kas susiję su mano dukromis, tai jos abi yra paskiepytos.
Tiesa, jaunėlė vis dar laukia paskutiniosios, trečiosios vakcinos, nes mes ją skiepijom nuo kūdikystės, tai trys yra injekcijos, o vyresnėlei tik dvi kliuvusios.
Manau, kad reikia viską padaryti dėl savo vaikų saugumo ir sveikatos, nes niekada nežinai, kur ta liga gali smogti ir kokiu būdu pasireikšti. Net gripas atrodo, kad “čia nieko tokio”, bet ir jis gali komplikuotis į labai didelius ir skaudžius dalykus, todėl, jei yra galimybė pasiskiepyti – taip ir reikia padaryti.
Prieš kelerius metus žiniasklaidoje nuaidėjo informacija apie tai, kad pati mama pamačiusi meningokokinius bėrimus, juos atpažino ant savo vaiko kūnelio ir suskubo vežti pas medikus. Medikai rajone sakė, kad gal ne meningokokas, gal kita liga, bet mama buvo kategoriškai įsitikinusi, kad tai buvo meningokokas – būtent tai išgelbėjo vaiko gyvybę. Ar pati visai atvejais skubi pas medikus?
Gal ne visais atvejais skubu, bet mūsų santykiai su šeimos gydytoja yra šilti ir mes kartais ir žinutėmis susirašom, ir telefonu pasikonsultuojam, tai aš tiesiog pasiskambinu, pasakau kokia situacija, pasitariam, ar verta važiuoti dėl tam tikro atvejo, ypač jei siaučia tuo metu kažkokia epidemija.
Stengiuosi nepanikuoti ir išlaikyti šaltą protą ir bent jau pasikonsultuoti. Bet jeigu matau, kad vaikui tikrai nėra gerai, tai nežaidžiu rusiškos ruletės – nelaukiu pavyks ar ne – važiuojam, rodomės gydytojams, yra tekę greitąją pagalbą kviesti ir skubėti į Santarų klinikas.
Aš nesistengiu būti gydytoja, nes ja nesu ir neužsiiminėju savigyda ten, kur neišmanau ir ten, kur reikia specialisto pagalbos.
Visą laiką stengiuosi išsiaiškinti galimus šalutinius poveikius, išsiklausinėti visas galimas reakcijas, bet vis tikiuosi, kad viskas bus gerai ir bent jau šiam laikui, viskas kaip ir buvo gerai su vakcinomis ir skiepais. Aišku, pasitaikė, kad temperatūra truputį pakilo ir nuotaika subjurus buvo, bet ir pats gydytojas negali žinoti, kaip konkrečiai sureaguos kiekvieno kūnas.
Renata, esi minėjusi, kad vienos iš mergaičių nesi paskiepijusi nuo vėjaraupių, o pasekmės buvo sunkios?
Taip, mes nesužinojome laiku, kada galima buvo tą skiepą atlikti, kad yra vakcina nuo vėjaraupių aš sužinojau po to, kai jau nebuvo galima skiepyti.
Kai susirgo dukra vėjaraupiais, tai buvo labai sunki vėjaraupių forma – aukšta temperatūra, apatija, neturėjo jėgų ir tie spuogeliai buvo skausmingi, net keli randukai liko.
Nesakau, kad ta vakcina būtų apsaugojusi ją nuo vėjaraupių, bet gal ne tokia sunkia forma būtų persirgusi, o mažesnioji labai lengvai persirgo turėjo kelis spuogelius ant veido ir viskas gerai buvo ir be vakcinos, tai matyt, viskas priklauso nuo organizmo ir kitų dalykų, bet kita vertus, ir roto virusas, jis atrodo labai paprastas – pavems, paviduriuos ir praeis, bet kartais taip nutinka, kad ši infekcija komplikuojasi ir gali baigtis liūdnai – yra atvejų, kai vaikučiai tampa neįgalūs.
Renata, kokių netradicinių priemonių imiesi, norėdama apsaugoti savo vaikus?
Mes visa šeima geriam arbatas, dažniausiai tai žolelės, liepžiedžiai, iš prieskonių darželio – šalavijas, čiobreliai – darom tokius mišinius ir tada plikom ir geriam su medumi ir taip pat vitaminai: vitaminas D, C, žuvų taukai, be abejo, mes stengiamės, kad vaikai bent kartą per dieną išeitų į lauką, jei tai yra savaitgalis, mes labai įkalbinėjam, kad jos eitų į lauką, aišku, ir patys einam kartu, nes taip smagiau, o darželyje bent jau kartą ar du per dieną stengiasi vaikus išvesti.
Stengiamės aktyviai gyventi – eiti į miškus, žygius, žinoma, ne visada pavyksta, nes didesnis noras savaitgaliais sėdėti prie tv ir filmukus žiūrėti, bet mes tikrai stengiamės to laiko daugiau praleisti gamtoje, ypač kai žinom, kad tai padeda.
Neseniai Lietuvoje buvo pristatyta iniciatyva „Čia tik lėlė”, kuri parodo kiekvienam iš mūsų, kaip atrodo meningokokinės B tipo infekcijos pažeistas vaiko kūnelis. Tas vaizdas tave sukrėtė?
Taip, tikrai nebuvau mačiusi, tiksliau, nežinojau, kaip atrodo meningokoko paveiktas vaikas, nes mes ir nelabai turim galimybės pamatyti.
Taip, žinome apie atvejus, kai baigiasi kartais laimingai, kartais ne, bet nežinom, kokios būna pasekmės išgyvenusiam vaikui – šiaip vizualiai negalime įsivaizduoti, todėl ši lėlė suteikia tokią galimybę pamatyti ir suprasti, kokia ši infekcija iš tiesų yra pavojinga ir klastinga.
Ji tikrai labai tikroviškai padaryta, kai tu ją pamatai, apima toks keistas jausmas – nejaukumas, gailestis, kartais žiūrint į ją norisi prieiti ir apkabinti.
Kai dukros pamatė tą reklamą su lėle, klausinėjo, kas atsitiko tai lėlei, tada aš paaiškinau, kad yra tokia liga, kad kai kurie vaikai suserga šia liga ir būna tokios pasekmės, aš nebijau pasakyti, kad kai kurie ir neišgyvena, todėl reikia saugoti save, tuomet jos pasiklausė ar yra pasaugotos nuo ligos ir aš paaiškinau, kad taip, jūs paskiepytos, kad tikiuosi, jog liga aplenks ir nereikės su ja susidurti.
Tai šios lėlės tikslas nėra gąsdinti, jos tikslas parodyti tokią situaciją, kokia ji yra, kad žmonės matydami pasekmes suprastų, kad tai nėra tiesiog sloga, kad liga gali būti klastinga ir net atimti gyvybę.
Tai reikalingos tokios iniciatyvos?
Manau, kad taip. Jos nėra malonios, jos kelia klausimų, jos gali sujautrinti vaiką, kai pasidalinau šia iniciatyva savo paskyroje, kelios mamos komentavo, kad ši reklama išgąsdino vaikus, jie pradėjo verkti, bet tai yra normalu, kad reaguoja, aplamai vaikus daug kas gąsdina, bet mūsų suaugusių pareiga yra paaiškinti, kad vaikas nebebijotų ir suprastų.
Mūsų tikslas yra vaikams padėti suprasti ir juos edukuoti, o ne palikti nežinioje su savo baimėmis ir skausmu.
Jeigu mes visus sukišime į minkštą vakuumą iki aštuoniolikos ir ten laikysime, tai tikrai nemanau, kad tie vaikai užaugs mažiau bijantys, labiau suprantantys procesus aplink save.
Tai aš džiaugiuosi, kad mano vaikai klausinėjo, domėjosi ir aš galėjau jiems paaiškinti – ir jokios baimės neliko, gal tik liūdesio, jiems tiesiog buvo vaikiškai ir natūraliai gaila.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190027], parengimo data: [2019-11-28]
© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
Informaciją parengė sveikatos priežiūros bendrovė “GlaxoSmithKline Lietuva”.
