Teisingumo ministras Remigijusus Šimašius antradienį portalui „Balsas.lt“ sakė, jog stiprūs nesutarimai tarp Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir nedidelės Kauno žydų religinės bendrijos, neturėtų būti priežastimi vilkinti kompensavimo už Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo prarastą Lietuvos žydų turtą, procesą.
Aiškinosi su žydų organizacijomis
Ministras antradienį susitiko su Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovu Davidu Pelegu ir Nepaprastuoju ir įgaliotuoju Izraelio valstybės ambasadoriumi J. E. Chen Ivri Apteriu. Susitikime taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministerijos Artimųjų rytų ir Afrikos šalių skyriaus 3-iasis sekretorius Justas Vaišnoras bei teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Žilys.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė ministras, žydų organizacijos atstovams buvo kilę keletas neaiškumų. „Jiems buvo neaišku – iš kur atsirado įstatymo projekte minima suma – 113 mln. litų. Paaiškinau, kad tai yra trečdalis sumos, kuria vertinamas išlikęs turtas. Taip pat klausta – kas turėtų tą turtą atgauti. Klausimas kyla, nes buvusios savininkės – žydų bendruomenės – neišliko. Jų nariai buvo išžudyti. Be to, žydų organizacijų atstovai domėjosi galimybe atgauti dalį turto natūra – pastatais, kurie išlikę. Išsakiau savo poziciją, kad, atitinkamai sumažinus piniginės kompensacijos sumą bei dalį jos atiduodant pastatais, tai gal ir visai įmanoma,“ – aiškino ministras.
Tuo tarpu, D.Pelegas sakė, kad pasiūlymas nėra visai priimtinas. "Žydų visuomenė ir organizacijos išreiškė susirūpinimą.Norime, kad šis klausimas būtų išspręstas Lietuvos žydų bendruomenei priimtinu būdu. Tai susiję su pastatų suma, su pinigais ir su fondu, per kurį bus mokami pinigai", - žurnalistams sakė D.Pelegas.
Pasak R. Šimašiaus, jokių radikalių reikalavimų nebuvo keliama, o patys tokie susitikimai yra ne kokios nors derybos, o įstatymų leidybos procesas Lietuvoje, kurio metu pasiūlymus gali teikti ir žydų organizacijos.
Lietuvos žydų nesutarimai – ne priežastis vilkinti
Ministras R. Šimašius tikino žinąs apie nesutarimus tarp Lietuvos žydų bendruomenės ir Kauno žydų religinės bendrijos, kuri vienija apie dvi dešimtis žmonių. „Pasakysiu savo asmeninę poziciją, nespėliodamas, ką nutars vyriausybė. Manau, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra pagrindinė žydų interesams atstovaujanti organizacija ir atskiri nesutarimai neturi būti dingstimi vilkinti patį procesą,“ – sakė jis.
Anot ministro, tiksliai pasakyti, kaip būtent bus sudarytas fondas, atgausiantis nuosavybę, jis dar negalįs – tai turėsianti spręsti vyriausybė.
LŽB nori, kad nuosavybės teisių ir kompensacijų gavėjas būtų Lietuvos žydų paveldo fondas, kurio steigėjai yra LŽB, Lietuvos žydų religinė bendrija ir Pasaulinė žydų turto restitucijos organizacija.
Tam, be Kauno žydų religijos bendrijos dar priešinasi premjero Andriaus Kubiliaus visuomeniniu konsultantu paskirtas Arkadijus Vinokuras, kuris yra nuolatinis LŽB vadovybės kritikas.
...............
2008 metų lapkričio 21 dieną valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, grąžintinų išlikusių 136 žydų bendruomeninės paskirties objektų bendra vertė – 377 mln. litų. Numatoma 113 mln. litų kompensacija sudaro maždaug 30 proc. bendros sumos.
Žydai − vienintelė tradicinė religinė bendrija Lietuvoje, kuriai negrąžintas jos išlikęs bendruomeninis turtas.
Pagal projektą kompensacija bus išmokama per 10 metų, bet mokėti bus pradėta ne anksčiau kaip 2011 metais.
Pagrindinis principas – skiriamos lėšos turi būti panaudotos Lietuvos žydų bendruomenės poreikiams tenkinti.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. žydų (Vilniuje − apie 3,5 tūkst., Kaune − apie 400).
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
