Išskyrė tris ilgaamžiškumo aspektus
R. Balžekas skaičiavo, kad prieš 20 metų R. Federeris tapo profesionalu, o šiemet laimėjo 20-ąjį „Didžiojo kirčio“ turnyrą karjeroje.
Šveicaras aštuonis kartus triumfavęs Vimbldone, šešis – Australijoje, penkis – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), sykį – Prancūzijoje.
„Pirma R. Federerio ilgaamžiškumo priežastis – didžiulė meilė tenisui. Mačiau Rogerio akis, kai jis išeina į kortą. Jame R. Federeris jaučiasi kaip danguje. Antra – didžiulis atsidavimas, disciplina ir drausmė. Visame gyvenime. Rogeris atrodo labai laisvas, atsipalaidavęs, bet jis griežtai laikosi taisyklių. Trečia ir labai svarbi – kai R. Federeris tapo profesionalu, pradėjo visur su savimi vežiotis kineziterapeutą, kuris tenisininkui neleido sugriūti“, – vardijo R. Balžekas.
Specialistas mano, kad šiuo metu R. Federeris turi tiesiog idealią komandą.
Korte ne dirba, o skraido
R. Balžeko įsitikinimu, šie metai 36-erių šveicarui – kertiniai. Po jų tenisininko žaidimo kreivė gali pradėti ristis žemyn.
„R. Federeris neleidžia sau pervargti, nedalyvauja visuose turnyruose, bet šiuo metu žaidžia taip puikiai, kaip nerungtyniavo savo geriausiais metais, – lygino pašnekovas. – Tačiau ateina didelė jaunų žaidėjų banga, gerąja prasme lenktais į save pirštais. Jie dirba kaip patrakę.“
Eilę pastarųjų metų didžiausia konkurencija teniso padangėje vyko tarp keturių sporto šakos banginių – R. Federerio, ispano Rafaelio Nadalio, serbo Novako Džokovičiaus ir škoto Andy Murray.
„R. Federeriui absoliučiai viską davė gamta. Jis talentas visur – ir korte, ir už jo ribų, gyvenime. R. Nadalis, N. Džokovičius aikštelėje dirba, o R. Federeris skraido. Rogeris visada dviem žingsniais priekyje, nes jo intelektas nepakartojamas“, – žavėjosi R. Balžekas.
Vaikystėje buvo smarkus, daužydavo raketes
Lietuvis R. Federerį pažįsta nuo mažų dienų. Šveicaras, būdamas 14-os, žaidė prieš R. Balžeko sūnų Aivarą.
„Tada R. Federeris buvo visiškai kitokio charakterio – smarkus, daužydavo raketes. Tačiau jau tuomet matėsi, kad jis visiškai skirtingas – kitaip elgėsi, judėjo. Mes buvome eiliniais, o jis tuo metu tokiu nebebuvo, – prisiminė R. Balžekas. – Manau, vėlyvesnę Rogerio ramybę lėmė vidinis intelektas ir išsilavinimas. Šveicaras suprato, kad tenisas – jo gyvenimas. Tai – meilė nuo pat mažų dienų, kuri nepraėjo iki šiol.“
Kai R. Balžekas po daugelio metų susitiko su R. Federeriu, šveicaras pats prisiminė, kur ir kada žaidė prieš Aivarą.
Teniso maestro apgailestavo, kas įvyko vėliau – A. Balžekas 2005-aisiais žuvo autokatastrofoje JAV.
Kvietė į Lietuvą
R. Balžekas su R. Federeriu buvo susitikę ne tik kortuose. Lietuvis su šveicaru pietavo, lankėsi jo namuose.
„Rogeris – nėra išskirtinė asmenybė. Jis – visiškai išskirtinė asmenybė. Šveicaras korte spinduliuoja ramybe, o gyvenime yra didžiulio intelekto žmogus, be galo žingeidus. Ir žinote, kas padarė įspūdį? Jis, būdamas šitokia žvaigžde, yra absoliučiai paprastas. Pamenu, kaip jaudinomės prieš pirmą susitikimą, o jis padėjo ranką ant peties ir sako: nusiramink, atsipalaiduok, viskas puiku“, – prisiminė R. Balžekas.
Treneris per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF) kvietė R. Federerį į Lietuvą. Tačiau tenisininko tvarkaraštis labai įtemptas. Be to, šveicaras pasirinko keliones į gerokai vargingesnes šalis.
Pasak R. Balžeko, R. Federeris labdarai skiria keliasdešimt kartų didesnę sumą nei kiti geriausi pasaulio tenisininkai.
Su R. Berankiu kontaktų nepalaiko
R. Balžekas – ilgametis geriausio šalies tenisininko R. Berankio treneris. Specialistas Ričardą sporto šakos paslapčių mokė nuo vaikystės. Duetas prieš kelerius metus pasuko skirtingais keliais.
„Ričardui galėtų sektis ir geriau. Dabar pasirenka po vieną kitą taškelį ir tiek. Jis neblizga pagrindiniuose turnyruose. Iš tikrųjų R. Berankio pasirodymų per daug neseku. Esu susitelkęs į mažus vaikus, turiu gerų, perspektyvių vaikučių, o Ričardas turi savo komandą. Ir gerai. Kas dirba, tam sekasi, kam nelabai – vadinasi, per mažai dirba“, – dviprasmiškai kalbėjo R. Balžekas.
Tarp ilgamečio ir, atrodė, neišskiriamo tandemo perbėgo juoda katė?
„Ne, nėra jokių kačių. Jis turi savo darbus, aš – savo. Tiesiog dabar didelio santykio nėra, – neslėpė R. Balžekas. – Keliai išsiskyrė dėl skirtingo požiūrio į Lietuvos teniso plėtrą. Manau, Ričardas galėjo prisidėti 33 kartus daugiau nei tai daro dabar.“
Kai R. Balžekas treniravo R. Berankį, ne kartą išreiškė viltį, jog lietuvis kops aukštai, galbūt palypės iki pirmojo ATP reitingo dešimtuko. Kol kas aukščiausia Ričardo pozicija karjeroje – 50-oji.
„Jam pritrūko psichologinio tvirtumo. Ričardas žaidžia kaip 20–30 reitingo tenisininkas, bet jam koją kiša čempioniško charakterio neturėjimas. Jis – ne čempionas. Labai aukštos klasės žaidėjas, bet ne čempionas. Nėra toks ir niekada nebuvo. Ir tam neturėjo įtakos nei ūgis, nei svoris. Čia tik mūsų ekspertų pasakėlės“, – rėžė R. Balžekas.
Kalti ne vaikai ar kortai, o treneriai
R. Balžekas ne vienus metus dirbęs šalies teniso rinktinės kapitonu. Specialistas vadovavo R. Berankiui, Laurynui Grigeliui, Dovydui Šakiniui, Lukui Mugevičiui bei kitiems.
„Šiuo metu L. Grigelis žaidžia tuos labai žemo lygio turnyrėlius. Manau, jis turėtų varžytis kitame lygyje, stengtis prasimušti aukščiau, nes dabar netobulėja“, – įsitikinęs R. Balžekas.
Jis įžvelgia ir niūrią Lietuvos teniso ateitį – esą nesimato jaunimo, kuris ateityje ATP reitinge galėtų kilti aukščiau nei 400–500 vietos.
Šiuo metu R. Balžekas dirba treneriu sūnaus vardo teniso akademijoje Vilniuje.
Pašnekovas mano, kad perspektyvesni lietuviai, sulaukę 14 metų, turi vykti treniruotis į JAV.
„Mūsų šalies teniso mokyklos dirba taip gerai, kaip gali. Visos Lietuvos treneriams reikėtų pasitempti. Kalti ne kortai ar vaikai, o treneriai. Jei nėra kandidatų į pasaulio jaunių 50-uką, nekalbu apie ATP lygį, treneriai turi susirūpinti, – pabrėžė R. Balžekas.
