Prasidedant autosporto renginių sezonui, viena pagrindinių temų tampa jų saugumas. Kiekvienų varžybų metu gali pasitaikyti visiškai neplanuotų ir pavojingų situacijų, kurios tinkamai nesuvaldytos gali atnešti tragiškas pasekmes. Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininkas Remigijus Antanavičius pasakoja apie tai, kaip kiekvienas žiūrovas gali prisidėti, kad varžybos būtų saugesnės.
Ne pirmus metus pirmininkaujate Saugaus varžybų organizavimo komitetui, kokias svarbiausias jo veiklas galėtumėte išskirti?
Mūsų veiklų spektras gana platus, bet, kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, svarbiausia jų - padėti varžybų organizatoriams ruoštis Lietuvoje vykstantiems automobilių sporto čempionatams bei kitoms varžyboms ir siekti maksimalaus saugumo jose.
Mokome ir atestuojame trasų saugos teisėjus, kontroliuojame saugių varžybų organizavimo reglamento laikymąsi, inicijuojame šio reglamento pakeitimus, organizuojame seminarus automobilių sporto renginių (varžybų) organizatoriams ir teisėjams, kuriuose dalinamės patirtimi, metodikomis, pristatome aktualias naujienas. Kiekvienas iš 7 komiteto narių kuruoja tam tikrą sporto šaką, kurioje kvalifikaciją keliame kasmet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Komitete taip pat dirba medicinos atstovas, be kurio mūsų misija nebūtų įmanoma.
Kaip vertinate saugumą Lietuvoje vykstančių automobilių sporto renginių metu?
Galime pasidžiaugti, kad kelis pastaruosius metus Lietuvos automobilių sporto varžybose pavyko išvengti skaudžių įvykių, kuriuose stipriai nukentėtų žmonės. Paskutinis mirtinas atvejis buvo užfiksuotas 2013 metais. Vis dėlto, varžybų saugumą stengiamės didinti kasmet – darome reglamento pakeitimus, papildymus. Norime „įdarbinti“ kiekvieno komiteto nario patirtį ir žinių bagažą, ugdyti ne tik sportininkus, bet ir žiūrovus, kuriems renginių metu tenka nemaža dalis atsakomybės, ypač ralio varžybose.
Pastebiu, kad kiekvienais metais žiūrovų sąmoningumas ir dėmesys saugumui didėja, tačiau vis dar tenka susidurti ir su bebaimiais, pasiruošusiais dėl įspūdingesnio vaizdo rizikuoti gyvybe.
O jei lygintume su kitomis šalimis, ar Lietuvoje saugumo reikalavimai autosporto renginiams skiriasi? Ar skiriasi žiūrovų varžybų stebėjimo kultūra?
Kadangi LASF yra Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) narė, SVO reglamentas yra koreguojamas pagal FIA saugumo rekomendacijas. Visos šalys, kurios yra FIA narės, laikosi tų pačių rekomendacijų saugumo klausimais. Taigi, Lietuva šiuo klausimu neišsiskiria iš kitų šalių. Atsižvelgiant į ekonominę mūsų šalies ir organizatorių situaciją, kai kurie FIA rekomendacijų punktai yra supaprastinti (pvz.: Lietuvoje ralio varžybų metu nėra reikalavimo turėti gelbėjimo sraigtasparnį, jis yra tik rekomenduojamas).
Kalbant apie kitų šalių žiūrovų varžybų stebėjimo kultūrą, tai ji pakankamai skirtinga. Geru pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos žiūrovai. Čia jie griežtai laikosi organizatorių ir jų atstovų reikalavimų. Sunkiau valdomi žiūrovai yra pietų šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje susiduriame su skirtingais žiūrovais – vieni, kurie domisi autosportu, supranta savo atsakomybę, patys elgiasi pavyzdingai ir sudrausmina netinkamai besielgiančius, kiti, dažnu atveju padauginę alkoholio, labai drąsūs, viską žinantys ir ignoruojantys bet kokius organizatorių prašymus ir reikalavimus. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žiūrovų mentaliteto ir sąmoningumo.
Kokios tos pagrindinės klaidos, kurias varžybų metu daro žiūrovai?
Pagrindinė klaida – elementarių saugumo taisyklių nesilaikymas (pvz.: vaikščiojimas po ralio trasą varžybų metu) ir varžybų stebėjimas draudžiamose zonose. Yra žiūrovų, manančių, kad atlekiant automobiliui jie tikrai spės pasitraukti ar pabėgti. Deja, šiame sporte įvykiai vystosi tokiu greičiu, kad pasitraukti iš pavojingos vietos, praktiškai nebėra laiko. Automobilių sporte svarbi kiekviena sekundės dalis. Juk leistinos varžybų stebėjimo vietos parenkamos neatsitiktinai. Jei žiūrovas pats nesisaugos, tai nei įspėjamoji juosta, nei griežčiausios taisyklės jo neišgelbės.
Atrodo, elementaru, bet varžybų stebėjimas tik specialiai įrengtose zonose – pagrindinė priemonė žiūrovui prisidėti prie varžybų saugumo.
Aptarėme pagrindines žiūrovų klaidas. O kokias klaidas daro sportininkai?
Dažnu atveju sportininkui klaidos išvengti gerokai sunkiau – jos atsiranda dėl technikos gedimo, kelio dangos ypatumų. Tai dalykai, kurie ne visada priklauso nuo paties vairuotojo, tačiau gali atnešti nenuspėjamų pasekmių ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. Būtent dėl to sportininkams privalomi visi saugos elementai: saugos lankai, sportinės sėdynės, diržai, šalmai, HANS kaklo apsauga, specialūs kombinezonai. Žodžiu, visa, kas nurodyta techniniuose reikalavimuose. Prieš kiekvienas varžybas sportininkas tikrinamas – jei neišpildytas bent vienas reikalavimas, dalyvauti varžybose jam neleidžiama.
Labai svarbus vaidmuo varžybose tenka teisėjams. Kaip jie ruošiami? Kokius reikalavimus turi įvykdyti ar atitikti? Kur turėtų kreiptis žmonės, norintys tapti teisėjais automobilių sporto renginiuose Lietuvoje?
Organizuojame specialius seminarus varžybų organizatoriams ir teisėjams, dirbantiems varžybų saugoje. Kiekvienas yra vertinamas pagal jau turimą patirtį ir skiriamas į atitinkamas pareigas atitinkamose autosporto varžybose. Kandidatų sąrašas visada skelbiamas LASF tinklalapyje.
Ruošiant specialistus aukštesnėms pareigoms užimti, jie skiriami aukštesnių vadovų pavaduotojais. Pavyzdžiui, norintis ir galintis dirbti trasos ir saugumo viršininku, pradžioje turi padirbėti Trasos ir saugumo viršininko pavaduotoju. Taip yra nuosekliai perduodama patirtis, reikiamos žinios ir t.t. Juk kiekvienos varžybos ir situacijos jose yra labai skirtingos. Dirbant tokiose atsakingose pareigose svarbu savalaikiai ir teisingi sprendimai.
Visi norintys pradėti dirbti teisėjais varžybose gali kreiptis į LASF ir ten bus suteikta visa reikiama informacija.
Koks vaidmuo, sprendžiant saugių varžybų organizavimo klausimus, tenka Tarptautinei automobilių federacijai (FIA)?
FIA kiekvienais metais ruošia bent du seminarus saugumo užtikrinimo varžybose klausimais – visuomet stengiamės dalyvauti šiuose renginiuose ir išgirstas naujienas, naujas metodikas pritaikyti Lietuvoje. Visas FIA rekomendacijas svarstome SVO komitete ir prireikus pritaikome reglamente.
Kaip manote, kokios priemonės yra efektyviausios, siekiant saugaus žmonių elgesio varžybų metu?
Jei patys žiūrovai supras, kad autosportas yra pavojingas užsiėmimas, manau, visos priemonės bus efektyvios. Edukacija labai svarbi.
Šiuo metu mūsų renginiuose naudojamos šios priemonės:
Prasidedant autosporto renginių sezonui, viena pagrindinių temų tampa jų saugumas. Kiekvienų varžybų metu gali pasitaikyti visiškai neplanuotų ir pavojingų situacijų, kurios tinkamai nesuvaldytos gali atnešti tragiškas pasekmes. Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininkas Remigijus Antanavičius pasakoja apie tai, kaip kiekvienas žiūrovas gali prisidėti, kad varžybos būtų saugesnės.
Ne pirmus metus pirmininkaujate Saugaus varžybų organizavimo komitetui, kokias svarbiausias jo veiklas galėtumėte išskirti?
Mūsų veiklų spektras gana platus, bet, kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, svarbiausia jų - padėti varžybų organizatoriams ruoštis Lietuvoje vykstantiems automobilių sporto čempionatams bei kitoms varžyboms ir siekti maksimalaus saugumo jose.
Mokome ir atestuojame trasų saugos teisėjus, kontroliuojame saugių varžybų organizavimo reglamento laikymąsi, inicijuojame šio reglamento pakeitimus, organizuojame seminarus automobilių sporto renginių (varžybų) organizatoriams ir teisėjams, kuriuose dalinamės patirtimi, metodikomis, pristatome aktualias naujienas. Kiekvienas iš 7 komiteto narių kuruoja tam tikrą sporto šaką, kurioje kvalifikaciją keliame kasmet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Komitete taip pat dirba medicinos atstovas, be kurio mūsų misija nebūtų įmanoma.
Kaip vertinate saugumą Lietuvoje vykstančių automobilių sporto renginių metu?
Galime pasidžiaugti, kad kelis pastaruosius metus Lietuvos automobilių sporto varžybose pavyko išvengti skaudžių įvykių, kuriuose stipriai nukentėtų žmonės. Paskutinis mirtinas atvejis buvo užfiksuotas 2013 metais. Vis dėlto, varžybų saugumą stengiamės didinti kasmet – darome reglamento pakeitimus, papildymus. Norime „įdarbinti“ kiekvieno komiteto nario patirtį ir žinių bagažą, ugdyti ne tik sportininkus, bet ir žiūrovus, kuriems renginių metu tenka nemaža dalis atsakomybės, ypač ralio varžybose.
Pastebiu, kad kiekvienais metais žiūrovų sąmoningumas ir dėmesys saugumui didėja, tačiau vis dar tenka susidurti ir su bebaimiais, pasiruošusiais dėl įspūdingesnio vaizdo rizikuoti gyvybe.
O jei lygintume su kitomis šalimis, ar Lietuvoje saugumo reikalavimai autosporto renginiams skiriasi? Ar skiriasi žiūrovų varžybų stebėjimo kultūra?
Kadangi LASF yra Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) narė, SVO reglamentas yra koreguojamas pagal FIA saugumo rekomendacijas. Visos šalys, kurios yra FIA narės, laikosi tų pačių rekomendacijų saugumo klausimais. Taigi, Lietuva šiuo klausimu neišsiskiria iš kitų šalių. Atsižvelgiant į ekonominę mūsų šalies ir organizatorių situaciją, kai kurie FIA rekomendacijų punktai yra supaprastinti (pvz.: Lietuvoje ralio varžybų metu nėra reikalavimo turėti gelbėjimo sraigtasparnį, jis yra tik rekomenduojamas).
Kalbant apie kitų šalių žiūrovų varžybų stebėjimo kultūrą, tai ji pakankamai skirtinga. Geru pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos žiūrovai. Čia jie griežtai laikosi organizatorių ir jų atstovų reikalavimų. Sunkiau valdomi žiūrovai yra pietų šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje susiduriame su skirtingais žiūrovais – vieni, kurie domisi autosportu, supranta savo atsakomybę, patys elgiasi pavyzdingai ir sudrausmina netinkamai besielgiančius, kiti, dažnu atveju padauginę alkoholio, labai drąsūs, viską žinantys ir ignoruojantys bet kokius organizatorių prašymus ir reikalavimus. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žiūrovų mentaliteto ir sąmoningumo.
Kokios tos pagrindinės klaidos, kurias varžybų metu daro žiūrovai?
Pagrindinė klaida – elementarių saugumo taisyklių nesilaikymas (pvz.: vaikščiojimas po ralio trasą varžybų metu) ir varžybų stebėjimas draudžiamose zonose. Yra žiūrovų, manančių, kad atlekiant automobiliui jie tikrai spės pasitraukti ar pabėgti. Deja, šiame sporte įvykiai vystosi tokiu greičiu, kad pasitraukti iš pavojingos vietos, praktiškai nebėra laiko. Automobilių sporte svarbi kiekviena sekundės dalis. Juk leistinos varžybų stebėjimo vietos parenkamos neatsitiktinai. Jei žiūrovas pats nesisaugos, tai nei įspėjamoji juosta, nei griežčiausios taisyklės jo neišgelbės.
Atrodo, elementaru, bet varžybų stebėjimas tik specialiai įrengtose zonose – pagrindinė priemonė žiūrovui prisidėti prie varžybų saugumo.
Aptarėme pagrindines žiūrovų klaidas. O kokias klaidas daro sportininkai?
Dažnu atveju sportininkui klaidos išvengti gerokai sunkiau – jos atsiranda dėl technikos gedimo, kelio dangos ypatumų. Tai dalykai, kurie ne visada priklauso nuo paties vairuotojo, tačiau gali atnešti nenuspėjamų pasekmių ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. Būtent dėl to sportininkams privalomi visi saugos elementai: saugos lankai, sportinės sėdynės, diržai, šalmai, HANS kaklo apsauga, specialūs kombinezonai. Žodžiu, visa, kas nurodyta techniniuose reikalavimuose. Prieš kiekvienas varžybas sportininkas tikrinamas – jei neišpildytas bent vienas reikalavimas, dalyvauti varžybose jam neleidžiama.
Labai svarbus vaidmuo varžybose tenka teisėjams. Kaip jie ruošiami? Kokius reikalavimus turi įvykdyti ar atitikti? Kur turėtų kreiptis žmonės, norintys tapti teisėjais automobilių sporto renginiuose Lietuvoje?
Organizuojame specialius seminarus varžybų organizatoriams ir teisėjams, dirbantiems varžybų saugoje. Kiekvienas yra vertinamas pagal jau turimą patirtį ir skiriamas į atitinkamas pareigas atitinkamose autosporto varžybose. Kandidatų sąrašas visada skelbiamas LASF tinklalapyje.
Ruošiant specialistus aukštesnėms pareigoms užimti, jie skiriami aukštesnių vadovų pavaduotojais. Pavyzdžiui, norintis ir galintis dirbti trasos ir saugumo viršininku, pradžioje turi padirbėti Trasos ir saugumo viršininko pavaduotoju. Taip yra nuosekliai perduodama patirtis, reikiamos žinios ir t.t. Juk kiekvienos varžybos ir situacijos jose yra labai skirtingos. Dirbant tokiose atsakingose pareigose svarbu savalaikiai ir teisingi sprendimai.
Visi norintys pradėti dirbti teisėjais varžybose gali kreiptis į LASF ir ten bus suteikta visa reikiama informacija.
Koks vaidmuo, sprendžiant saugių varžybų organizavimo klausimus, tenka Tarptautinei automobilių federacijai (FIA)?
FIA kiekvienais metais ruošia bent du seminarus saugumo užtikrinimo varžybose klausimais – visuomet stengiamės dalyvauti šiuose renginiuose ir išgirstas naujienas, naujas metodikas pritaikyti Lietuvoje. Visas FIA rekomendacijas svarstome SVO komitete ir prireikus pritaikome reglamente.
Kaip manote, kokios priemonės yra efektyviausios, siekiant saugaus žmonių elgesio varžybų metu?
Jei patys žiūrovai supras, kad autosportas yra pavojingas užsiėmimas, manau, visos priemonės bus efektyvios. Edukacija labai svarbi.
Šiuo metu mūsų renginiuose naudojamos šios priemonės:
