Priminsime, kad M. Alekna Ramonos miestelyje (JAV) vykusios „Oklahoma Throws Series World Invitational“ lengvosios atletikos varžybos įėjo į istoriją – jis sekmadienį čia pagerino net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą.
Rekordinis buvo 5-asis M.Aleknos metimas – lietuvio diskas skriejo 74,41 m. Visgi, po keliolikos minučių pranešta, kad teisėjai, atlikę papildomus matavimus, rezultatą pakoregavo į 74,35 m. M. Alekna 27 cm pagerino vokiečio Jurgeno Schulto pasaulio rekordą (74,08), kuris gyvavo net nuo 1986 m. birželio.
Tai buvo ilgiausiai išsilaikęs vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordas. M.Alekna aplenkė ir tėvą Virgilijų (73,88) bei estą Gerdą Kanterį (73,38).
A. Gudžius trečiadienį dalyvavo LTOK surengtame minėjime, skirtame likus 100 dienų iki Paryžiaus olimpinių žaidynių. Sportininkui asmeniškai tai buv jau trečiosios olimpinės žaidynės.
„Pirmosiose buvau 12-as, o antrose – 6-as. Dabar norėtųsi, kad progesijos kreivė kiltų į viršų“, – šypsodamasis sakė A. Gudžius.
Paklaustas apie M. Aleknos rekordinį metimą, A. Gudžius sakė, kad, nepaisant užsienio žiniasklaidoje atsiradusios kritikos, mes turėtume tik džiaugtis.
„Turėtume džiaugtis, kad tokias gilias šaknis turinčios sporto šakos rekordas priklauso lietuviui. Mačiau nemažai pranešimų ir užsienio žiniasklaidoje iš specialistų, ir „pseudospecialistų“. Bet tai yra Mykolo akimirka, Aleknų dinastijos istorija.
Kažkas sako, mačiau, kad vėjas labai padėjo. Taip, vėjas padėjo, bet kur parašyta, kad negalima tada mesti? Juk tokios taisyklės. Jeigu jau tiek yra daug kritikų, kurie nori sumenkinti tokį lietuvio pasiekimą, tada keiskime taisykles ir mėtykime iš naujo, bet kol kas kaip ir J. Schultas tokiomis taisyklėmis pasiekė tą rekordą. Tad taip ir Mykolas jį pagerino.
O vokiečiui vėjas taip pat padėjo. Džiaukimės, nes tai mums yra istorinis įvykis ir diena. Kartu prisiminkime, kiek šiam vaikinui metų. Tai turbūt apskritai jauniausias pasaulyje vyrukas, kuris tiek kartų metęs virš 70 metrų. Buvo geros varžybos, pūtė vėjas, taip, bet galėjau ir aš ten būti ir mesti toli. Kiti taip pat.Tačiau mūsų nebuvo, o Mykolas nuvažiavo ir turime štai tokią istorinę dieną. Tad šlovė jam“, – sakė A. Gudžius.
Gal dabar važiuosite ir jūs pabandyti?, – žurnalistai paklausė A. Gudžio.
Ne, aš nevažiuosiu. Man jau 33 metai, tad tos kelionės atsiliepia rezultatams. Juokauju, žinoma. Mano nėra ir toks tikslas.
Tikslas yra iškovoti Lietuvai medalius, garbingai dirbti ir siekti gerų rezultatų. Noriu važiuoti į olimpines žaidynes, atstovauti savo šaliai ir garbingai iškovoti titulus, kad ir kokie jie ten galiausiai būtų. Mano toks tikslas.
Iš techninės pusės. Kiek vėjas gali padėti ir kiek galbūt sutrukdyti?
Nesivelsiu aš į plonybes, bet pasakysiu vieną paprastą dalyką – nėra taip, kad aš, pavyzdžiui, visada mėtau 63 metrus, nuvažiuoju, kur pučia geras vėjas, ir numetu 74 metrus. Tu turi būti pajėgus mesti 70 metrų, ką Mykolas yra parodęs ne kartą.
Šįkart pasitaikė geros oro sąlygos, o ir į tą vėją ne visi gali mesti, nes kitas gali mėtyti po 70 metrų be vėjo, bet į tą vėją reikia mokėti mesti. Tas vėjas taip pat gali ir padėti, ir sutrukdyti. Reikia tam tikros specialios technikos.
Visi diskutuojam dabar, o kodėl taip, kas čia buvo. Bet Mykolas yra tiesiog žiauriai kietas metikas, tad tuo ir džiaukimės.
Iškyla psichologinis klausimas. Ar nebus sunku neštis tokį rezultatą į kitas varžybas, bet Mykolas įrodė, kad jis gerai susitvarko su spaudimu. Jis, nepaisant spaudimo, toliau perveža medalius. Tad visi linkime sėkmės jam, kad taip būtų ir žaidynėse.
Ar įmanoma tokią sportinę formą M. Aleknai išlaikyti iki olimpinių žaidynių?
Jis yra dar jaunas. Gali dar du pikus daryti kuo puikiausiai (šypsosi). Vienas buvo dabar, pasiplanavo, pabandė, pasidarė ir manau, kad tikrai spės padaryti dar ir antrą sportinį piką olimpinėms žaidynėms.
Jums ne pirmos olimpinės žaidynės. Ką pats asmeniškai galėtumėte pasimokyti iš praėjusių kartų?
Negalima iš to pasimokyti. Mes žinome formatą, kaip viskas vyks. Dažniausiai keblumų iškelia lokacija, traumų istorija ir t.t. Per ketverius metus organizmas žmogaus apskritai pasikeičia, lygiai taip pat vyksta pokyčiai ir aplinkoje. Per tą laiką buvo ir kai mečiau toli, ir kai ne.
Šiai dienai žinau, ką reik padaryti ir kaip, bet prisiminkime, kad ne aš vienas ten dalyvauju. Daug kas priklausys, kaip pasirodys ir kiti sportininkai.
Kaip manote, kokį rezultatą reikės pademonstruoti norint pretenduoti į medalius?
Neįmanoma pasakyti. Aš nebuvau Paryžiaus stadione, jis yra atnaujinamas, nesu stovėjęs ant to sektoriaus, nežinau, kaip vėjai pučia, tad egaliu burti iš kavos tirščių. Tegu tuo užsiima lažybų bendrovės, bet, kiek mačiau, jos irgi jau per paskutinius 10 metų jau neprognozuoja, nes tą padaryti yra labai sunku.
Liko 100 dienų iki olimpinių žaidynių. Ar norisi, kad jos prabėgtų kuo greičiau?
Ne, ne, tegul neskuba tos dienos, tegu būna šimtas. Viskas tegul būna paskaičiuota, kada reikia pasiekti formą. Laukiu olimpinių žaidynių, vis planai sudėlioti būtent toms varžyboms.
Trečiosios olimpinės žaidynės, prieš jas jaučiuosi sveikiausiai, lūkesčiai ir planai yra dideli, o kaip ten bus – pakalbėsime po.
Kokie tie jūsų lūkesčiai?
Kaip visada – taikome į medalius. Toks tikslas. Bus šiemet ypač sudėtinga, nes yra bent 6–7 sportininkai, kurie gerai pasiruošę ir pajėgūs kovoti dėl medalių. Tačiau ir praėjusiose buvo gal 5, tad pora prisidėjo. Bet , kap ir sakau, metai metams nelygu, šiemet kol kas jaučiuosi gyvas, didelės traumos nekamuoja, nors mikro, seni randai dar jaučiasi, bet manau, kad leis man kažkiek bent savęs parodyti.
O šiaip trys mėnesiai likę, tad visko dar gali nutikti.
Kaip atrodys jūsų kelias iki Paryžiaus, kokiose varžybose dalyvausite?
Gana konservatyvus bus šiemet sezona. Gegužės 16 dieną Marakeše bus pirmasis Deimantinės lygos etapas, tada gegužės 30 d. Osle vėl Deimantinės lygos varžybos. Po to Stokholmas birželio 4 d. Dar nežinau, ar ten važiuosiu, reikia pasitarti su treneriu.
O šiaip labai gerai turėsiu bent 2 didelius startus su pasaulio stipriausiais iki Europos čempionato. Čempionatas bus labai gera repeticija prieš olimpines žaidynes. Nors, būkime realistai, visi taiko į olimpines žaidynes, kai kas gal mato Europos čempionatą kaip šansą užsikabinti medalį.
Įdomus bus ten renginys, o ir progama netradicinė – ryte bus kvalifikacija, o vakare vyks finalai tą pačią dieną. Smalsu. kaip suveiks šis modelis ir paveiks atletus.
Kai sportininkai meta toli, kvalifikacinė riba būna aukšta. Jei pavyks pirmu bandymu, tai viskas gerai, bet jei prireiks trijų, tai vakare jau gali būti įdomiau.
Bet šiaip sezonas labai įdomus. Matau kaip ruošiasi kitų šalių sportininkai, bet dar anksti ir dabartiniai rezultatai dar nieko tiksliai nesako apie tai, kas vus Paryžiuje. Bet matosi, kurie yra alkaniausi.