Registrų centro duomenimis, pernai parduota daugiau butų ir namų nei užpernai. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad praėjusių metų pabaigoje suaktyvėjusius pardavimus lėmė ir ekonominiai dalykai. Tačiau, nors gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausa ir auga, prieškrizinį pardavimų lygį esą galima pamiršti visiems laikams.
Tiek Registrų centras, tiek nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad pernai gyvenamųjų būstų parduota daugiau nei 2010 metais. Tačiau rekordinius nekilnojamojo gyvenamojo turto pardavimų metus specialistai siūlo pamiršti.
„Turbūt per visus 2011 metus mes stebėjome gana nuosaikų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą – pardavimų apimtys kas mėnesį didėjo po kelis procentus. Tokia pati situacija išlieka ir šiuo metu“, – komentavo Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.
„Turbūt reikės pamiršti 2008 metų lygį. Reikia gyventi šiandiena. Šiandienis lygis – nuoseklus, keletą metų trunkantis rinkos įsisavinimas. Įvertinus bendrą situaciją, palyginti su 2010 ir 2011 metais, būtų gerai, kad 2012 metai būtų panašiame lygmenyje, su šiokiu tokiu augimu. Aš drįsčiau tvirtinti, kad 2008 metų lygio nepasieksime“, – aiškino nekilnojamojo turto bendrovės atstovas Mindaugas Kulbokas.
Anot nekilnojamojo turto bendrovės, geriausi metai gyvenamųjų būstų pardavėjams sostinėje buvo 2007-tieji, o pernai parduota 3000 būstų mažiau. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje daugiausiai būstų parduota 2005-tais metais, o 2011-aisiais – beveik perpus mažiau.
Palyginti vidutines kvadratinio metro kainas Vilniuje, 2008 metais jos buvo didžiausios, bet pernai keliais tūkstančiais mažesnės nei tuomet. Kaune ir Klaipėdoje kvadratinio metro kaina, palyginti su 2008 metais, pernai buvo beveik perpus mažesnė. Nepaisant to, 2011-ųjų pabaigoje būstas pardavinėtas itin aktyviai.
„Turbūt negalima paneigti to, kad įtakos turėjo ir „Snoro“ situacija. Dažniausiai aktyvumas metų gale padidėja, nes žmonės ryžtasi tam tikroms investicijoms dar tais metais. Šių metų paskutinį ketvirtį palyginus su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, matome, kad sandorių skaičių aktyvumo prasme augimas buvo apie 5 proc.“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Anot specialistų, įvestas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis įtakos nei kainoms, nei pardavimui greičiausiai neturės. Nekilnojamojo turto bendrovės skaičiuoja, kad Vilniuje kvadratinis metras brangiausias iš visų Baltijos šalių sostinių.
A. Mazėtis
