Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 m., pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. – 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkst. skrydžių.
„Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą „mažylių“ kategorijoje.
Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų – Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą“, – sakė G. Almantas.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai (de minimis) pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800 tūkst. Eur suma, kuri atiteko šioms oro linijų bendrovėms: „Belavia“, „Adria Airways“, „Ukraine International Airlines“, „Ryanair“, „Turkish Airlines“.
Maršrutų plėtros fondo veikla bus tęsiama ir šiemet, naują kvietimą teikti paraiškas paramai gauti Lietuvos oro uostai planuoja paskelbti dar šį mėnesį.
Išsiskyrė Palangos oro uostas
Vilniaus oro uostas per 2016 m. viršijo lūkesčius ir iš viso aptarnavo 3,8 mln. keleivių, tai – 14 proc. daugiau negu 2015 m.
Pagrindiniuose šalies oro vartuose skrydžių skaičius per praėjusius metus išaugo 5 proc. Iš Vilniaus keleiviai galėjo keliauti 62 kryptimis, iš kurių 9 – į Barį, Berlyno Šionefeldo oro uostą, Birmingemą, Ciurichą, Lidsą, Lvovą, Maltą, Nicą ir Reikjaviką, buvo pristatytos pernai. Planuojama, kad 2017 m. naujų krypčių skaičius taip pat augs, atsiras reguliarūs skrydžiai į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną ir į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.
Lietuvos oro uostų „mažyliu“ tituluojamas Palangos oro uostas praėjusiais metais parodė puikius rezultatus. Palyginus su 2015 m., keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Tai nutiko dėl dvigubai išaugus iš oro uosto vykdomų maršrutų skaičiaus. 2016 m. Palangos oro uoste oro linijų bendrovės pradėjo vykdyti skrydžius į Kijevą, Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus, Minską ir Varšuvą. Pernai pajūrio oro uoste iš viso aptarnauta 3,9 tūkst. skrydžių, tai – 17 proc. daugiau negu 2015 m.
Kauno oro uoste keleivių skaičius 2016 m. išliko stabilus – buvo aptarnauta 741 tūkst. keliaujančiųjų. Skrydžių skaičius paaugo 2 proc. ir pasiekė 7,6 tūkst. Oro uoste veiklą pradėjo vykdyti dar viena žemų sąnaudų skrydžių aviakompanija, atsirado 4 naujos kryptys – Stavangeris, Eindhovenas, Olesiundas, Bergenas. Nuo 2017 m. iš Kauno oro uosto tiesioginiu skrydžiu bus galima pasiekti ir Neapolį.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraido 59 kryptimis į 50 miestų 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
