Aktorius A. Paulavičius teigia, jog savo įvaizdžio keisti nenori, nebent to pareikalautų jo darbas. „Savo spalvos niekada neatsisakysiu, nors, žinoma, kažkokiam geram filme pabūčiau ir tamsiaplaukiu. Yra maža svajonė pakeisti įvaizdį dėl kino, bet savo asmeniniame gyvenime noriu būti toks, koks esu", - sako aktorius. Vyras neslepia, jog dėl savo išskirtinės plaukų spalvos vaikystėje sulaukdavo patyčių, bet tai, anot jo, nėra svarbu. „Kiekvienas žmogus turi gyventi savo gyvenimą. Nereikia kreipti dėmesio, jei tave užgaulioja. Galbūt šie mano žodžiai galėtų būti žinutė jaunimui, kurie turi tokios pat spalvos plaukus, kad jie tiesiog nebijotų, vertintų save tokį, koks jis yra ir nekreiptų dėmesio į užgauliojimus".
Žurnalistas J. Jankevičius taip pat prisimena užgauliojimus dėl savo plaukų spalvos, bet dabar jis juos prisimena su šypsena. „O taip, ryžas... Kai buvau mažas, pykdavau, kai einant gatve rėkdavo: Ryžas ryžas!, bet dabar galvoju, kad tai buvo kvaila ir visa tai vertinu, kaip komplimentą arba kaip lietuvišką pavydą. Greičiausiai labai pavydėjo to pliuso, kurio patys neturėjo", - juokiasi J. Jankevičius.
Taip pat žurnalistas prisimena ir vieną įsimintiną vaikystės nuotykį, kurį susiejo su savo auksaplaukiais plaukais. „Kai man buvo treji ar ketveri metai, Kačerginėje su močiute ėjome mišku ir, ką jūs manote, staiga atlėkė voverė ir užšoko man ant galvos! Greičiausiai pagalvojo, jog esu savas. Man tai – komplimentas, nes esu savas tarp voverių".
Dar vienas akcijos ,,Ieškomi ryžaplaukiai“ fotosesijos dalyvių - Laurynas Lapė, „InCulto“ grupės ir sunkiosios muzikos orkestro ,,Musė“ narys bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos atlikėjas. Muzikantas yra įsitikinęs, jog kiekvienas raudonplaukis darželyje ar mokykloje buvo pavadintas „ryžiku“. Paklaustas, ar turėjo pravardžių vaikystėje, susijusių su jo plaukų spalva, Laurynas iškart prisimena vieną eilėraštuką ir rusiško animacinio filmuko ,,Рыжий, рыжий, конопатый“ (vertimas: ,,Ryžas, ryžas, strazdanotas“).
Pats atlikėjas tinkina, jog jis išsiskiria ne tik plaukų spalva, bet ir savo pavarde: ,,Grįždavau iš darželio apsiverkęs ir sakydavau: tėti tėti, mane darželyje lape snape visi pravardžiuoja, o tėvas sakydavo: sūnau, paaugsi ir suprasi, kokia gera tavo pavardė. Paaugau ir supratau“, - juokiasi Laurynas ir priduria, jog jo plaukų spalva, nors ir patamsėjusi, pateisina pavardę.
Dar viena fotosesijos herojė - gerai žinoma pasakų rašytoja, vaikų knygų dailininkė Sigutė Ach. Nors ji ir nėra natūrali raudonplaukė, tačiau temperametingajai rašytojai „ryžo“ geno neturėjimas netrukdo jau 20 metų būti raudonplauke. „Kai buvau studentė, mano draugė mane išmokė dažyti plaukus su „chna“ ir taip darau jau 20 metų. Daugiau gal net ne dėl spalvos, o dėl gyvybingumo, kurią ši šaknis suteikia. Šis plaukų dažymas – daugiau moteriškas ritualas. Tikrai labai nusiminčiau, jei „chna“ neliktų visokiuose turgeliuose, kur galiu jos įsigyti. Jei taip nutiktų, greičiausiai imčiau rinkti dilgėles, ajerus ir tapčiau žalia, kaip samanos...O ką? gal visai ir nieko?", - su šypsena svarstė rašytoja.
Rekordinio skaičiaus raudonplaukių fotosesijos parodą „Ryžaplaukių portretai“ bus galima išvysti nuo gegužės 16-os dienos kino teatre „Pasaka“.
