Šis paminklas Vilniaus centre lietuvių literatūros klasikui Petrui Cvirkai atstovėjo jau šešis dešimtmečius. Jis čia atidengtas rašytojo gimimo 50-mečio proga, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po jo mirties. P. Cvirka buvo komunistas, karo metu gyveno Rusijoje, vėliau paskirtas sovietinės Rašytojų sąjungos pirmininku, važiavo į Maskvą parvežti į Lietuvą tariamos saulės.
„Senelis net ir būdamas labai jaunas buvo daug pasiekęs kaip rašytojas, jis buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas. Pas mus Rašytojų sąjunga turi svorį visuomenėje, tuo metu buvo bene įtakingiausia organizacija be Komunistų partijos. Neįtraukti tokio žmogaus į delegaciją buvo neįmanoma. Nežinau, savo ar ne savo noru", – kalbėjo P. Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas.
Ir štai nuo Cvirkos gimimo praėjus 110 metų, kyla nauja kova dėl šio paminklo. Štai Vilniaus meras Remigijus Šimašius neslepia, kad konservatorių reikalavimu koalicijos sutartyje yra įrašytas paminklo iškėlimas iš šio skvero:
„Mes numatę rekonstruoti Cvirkos skverą ir nematome, kad turėtų paminklas ten likti."
„Cvirkos skverą esame sutarę renovuoti, sutvarkyti, atnaujinti, pritaikyti prie šiuolaikinių mados tendencijų. Greičiausiai po tos renovacijos toje vietoje neliks žymiam TSRS poetui P. Cvirkai pastatyto paminklo", – pridūrė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Tačiau paminklo ginti jau stoja rašytojo anūkas, vadovaujantis Privačių miško savininkų asociacijai, Aidas Pivoriūnas. Jo pusėje – ir Rašytojų sąjunga.
„P. Cvirka visus savo žymiuosius kūrinius parašė iki 30 m., iki 1940 m. 1947 m. mirė būdamas 38 metų neaiškiomis aplinkybėmis. Jį vadinti tarybiniu rašytoju nekalbant apie tarybinį poetą, neapsiverčia liežuvis", – tęsė A. Pivoriūnas.
„Dalykas nekvestionuojamas, kad Cvirka yra didis rašytojas. O tai, kaip žmogus klydinėjo savo gyvenime ir Rašytojų sąjungos pirmininku buvo vos ne per prievartą padarytas, aukštai iškeltas, kad po to tyliai būtų galima su juo susidoroti, niekam neateitų į galvą, kad tai susidorojimas – visiškai KGB stilius", – klausimą dėl paminklo komentavo ir Rašytojų sąjungos atstovas Vladas Braziūnas.
Rašytojų sąjunga reikalauja surengti visuotinę diskusiją, kad būtų įvertintas Cvirkos literatūrinis palikimas ir kolaboravimo su sovietine valdžia peripetijos. Ir tik tuomet galutinai nuspręsti, ar P. Cvirka nevertas įamžinimo šiame skvere Vilniaus centre. Vilniečiai P. Cvirką bei jam pastatytą paminklą taip pat vertina skirtingai.
„Sovietinis kolaborantas, vieta per daug graži, kad paminklas stovėtų amžinai", – šnekėjo vilnietis.
„Buvo autorius, kurį buvo miela ir malonu skaityti. Aš už tai, kad liktų", – oponavo kitas pilietis.
Pats paminklas rašytojui P. Cvirkai ir šalia esanti teritorija, pritaikyta lankytojams, užima visai nedidelę dalį šio skvero.
Šis skveras užima apie vieną hektarą žaliuojančio ploto pačiame sostinės centre. Visai šalia – ir Gedimino prospektas, ir jaunimo pasilinksminimo vieta Islandijos bei Vilniaus gatvės. Tad rašytojo anūkas neabejoja, kad nugriovus paminklą išlįs bent dalį šio sklypo užstatyti trokštančių verslininkų ausys, kurių užmačioms dabar paminklas esą trukdo. Sostinės vadovai tokius įtarimus neigia.
„Norinčių save užkelti ant paminklo yra ne vienas. Man būtų nekorektiška pasakyti pavardes, bet jūs jas žinote. Jau dabar bendrajame plane yra užpaišyta šita vieta kitaip sutvarkyta. Mano galva, skandalinga, jūs matote ir aš paminklą. Keistai atrodo, dokumentuose jo jau nebėra", – tikino A. Pivoriūnas.
„Aš tokių negirdėjau. Netikiu, kad kas nors girdėjo. Jei kas nors tokius gandus bando skleisti, jie yra neteisingi. Ten yra ir bus skveras", – nustebęs aiškino miesto meras.
„Tikrai nebus kažkokių užstatymų kažkokiais pastatais. Priešingai, tikslas padaryti labiau gyvą, patrauklią vilniečiams, kad žmonės ten rinktųsi kuo daugiau. Ko dabar trūksta", – antrino V. Benkunskas.
Tačiau Rašytojų sąjungai nepakanka sostinės vadovų tikinimų, kad visas šis skveras liks viešas. Kad čia liktų ir šis sovietinis paminklas, Rašytojų sąjunga užtarimo ketina ieškoti Vyriausybėje.
