Šiaulių teisėsauga vieną po kito narplioja turto prievartavimo atvejus. Vakar teismui perduota baudžiamoji byla, kai iš vieno Šiaulių verslininko buvo reikalaujama 150-ies tūkstančių litų.
Kitoje byloje nagrinėjamas atvejis, kai turto prievartavimo neištvėręs verslininkas buvo priverstas išvažiuoti iš Šiaulių.
Tačiau teisėsaugininkai pavojaus varpais dar neskambina, o teigia, kad šie turto prievartavimo atvejai – pavieniai, išprovokuoti turtinių nesutarimų.
Naudota psichinė prievarta
Vilniaus apskrities gyventojai 39 metų Aleksandr Savitskij ir 38-erių Igor Lun Šiaulių apygardos teisme bus teisiami dėl didelės vertės turto prievartavimo iš vieno Šiaulių verslininko.
Abu įtariamieji nėra suimti, jiems skirti tik rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, yra paimti asmens dokumentai.
Tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, duomenimis, šie kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vertė šiaulietį verslininką atiduoti 150 tūkstančių litų.
Tyrimo metu konstatuota, kad nusikaltimui, kuris buvo vykdomas nuo 2010 metų liepos mėnesio iki 2011 metų sausio pradžios, A. Savitskij ir I. Lun neturėjo jokio teisėto pagrindo.
Kaltinamieji, naudodami psichinę prievartą, pinigų reikalavo skambindami mobiliojo ryšio telefonais bei atvykę į verslininko darbo vietą.
Ant tvoros – gedulo vainikas
Verslininkui reketuotojai buvo nustatę tariamos skolos atidavimo terminą.
Terminui suėjus, ant reketuojamo šiauliečio namo kiemo tvoros buvo pakabintas gedulo vainikas su juostelėmis, ant kurių rusų kalbos rašmenimis buvo užrašytas grasinantis užrašas: „Tu labai anksti išėjai, draugai iš Maskvos“.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, turtinių ryšių, tiesa, netiesioginių, tarp reketuotojo verslininko ir jį reketavusių asmenų vis dėlto buvo.
Šaltinių teigimu, A. Savitskij ir I. Lun reketu galėjo užsiimti pasamdyti kito asmens, sudariusio su šiauliečiu verslininku žemės ūkio technikos pirkimo sandėrį.
Už didelės vertės turto prievartavimą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki dešimties metų.
Reketas truko septynerius metus
Netrukus prieš Šiaulių teismą turėtų stoti ir dar keturi reketu įtariami šiauliečiai: 32 metų Raimondas Lileikis, 28 metų Mantas Žilinskas, 34-erių Donatas Valiūnas ir 33-ejų Arnoldas Šlivinskas.
Teisėsaugai puikiai pažįstamiems sėbrams pareikšti įtarimai ne tik dėl reketo, bet dar ir dėl plėšimo bei poveikio nukentėjusiam asmeniui.
Ketvertas įtariamas septynerius metus reketavęs vieną Šiaulių miesto gyventoją.
Tyrimo duomenimis, per tiek laiko iš verslininko buvo pasisavinta apie 100 tūkstančių litų.
Byloje užfiksuota, kad reketuojamas šiaulietis kantriai mokėjo pinigus. Jam buvo duodama suprasti, kad nemokėdamas jis patirs fizinį smurtą arba bus sugadintas jo turtas.
Bijodamas reketuotojų keršto, verslininkas į policiją nesikreipė, tik paliko Šiaulius ir apsigyveno Klaipėdos rajone. Tačiau ramiai gyventi ir čia nepavyko – jį suradę sėbrai nusikalstamą veiką tęsė toliau.
Šių metų liepos 22-ąją trys reketu įtariami asmenys apsilankė naujoje verslininko gyvenamojoje vietoje.
Grasindami peiliu, įsibrovėliai reikalavo pinigų. Aukai buvo surištos rankos bei kojos, pagrobti įmonės dokumentai, automobilio bei namų raktai.
Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai kitą dieną M. Žilinską, D. Valiūną sulaikė viename Radviliškio viešbutyje, kuriame jie buvo apsigyvenę. A. Šlivinskas sulaikytas namuose Šiaulių mieste.
R. Lileikis sulaikytas po mėnesio. Gelbėdamas bendrininkus, jis telefono žinutėmis ir vizitu bandė įbauginti verslininką, kad šis keistų parodymus.
Šiandieninis reketas – dar ne sistema
Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius sako, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame nukentėjusiuoju dėl turto prievartavimo pripažintas dabar Klaipėdoje gyvenantis šiaulietis, sėkmingai tęsiamas ir netrukus turėtų pasiekti teismą.
R. Dereškevičius ką tik paminėtų abiejų nusikaltimų neįvardija kaip besiformuojančios naujos turto prievartavimo sistemos.
Anot jo, reketavimas kaip sistema, kuri pasireiškė įvairiais turto prievartavimo būdais, klestėjo Nepriklausomybės pirmąjį penkmetį, apie 1991–1994 metus.
Būtent Šiauliuose 1993 metų birželio mėnesį buvo sulaikyta bene pirmoji šalyje turto prievartavimo grupuotė, kuriai vadovavo mafijos tėvu pramintas Vidas Antonovas.
1994 metais grupuotės nariai buvo nuteisti. Tais pačiais metais nuteista ir dar viena reketu užsiėmusi grupuotė.
Vėliau turto prievartavimą pavyko suvaldyti.
„Pastaraisiais metais fiksuojami turto prievartavimo atvejai yra pavieniai, be to, išprovokuoti tam tikrų abiejų pusių – nukentėjusiųjų ir įtariamųjų – turtinių nesutarimų, skolų, – sakė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovas. – Tad teigti, jog reketas atgimsta, būtų neteisinga.“
R. Dereškevičius įsitikinęs, kad verslininkai gali būti ramūs.
Vis dėlto oficiali policijos statistika visiško nusiraminimo nekelia – Šiaulių apskrityje šiais metais užfiksuota vienuolika turto prievartavimo atvejų (pernai – penki). Galima tik įtarti, kiek verslininkų, bijodami pasekmių, apie reketavimą nepraneša.
Edita KARKLELIENĖ
