Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Ūkio ministeriją, reikalaudama paaiškinimų, ar dėl šalies dujininkų aplaidumo pramonę ištikusi dujų tiekimo blokada nepasikartos ateityje, rašo "Lietuvos rytas".
Prieš dvi savaites Rusijai užsukus dujotiekio į Baltarusiją čiaupus, šio kuro tiekimas nutrūko ir Lietuvai. "Lietuvos dujos" ėmė užsukinėti sklendes Lietuvos vartotojams. Nuo visiško dujų bado tuomet išgelbėjo "Latvijas gaze".
LPK atstovo Pijaus Ralio teigimu, pramonininkai labai sunerimę, kad dujų tiekimo sistema nepatikima ir dujų blokados grėsmė toliau išlieka.
"Dujų perdavimo licenciją turinti įmonė privalo garantuoti dujų tiekimo patikimumą.
"Lietuvos dujos" privalėjo nepamiršti prievolės ir su Ūkio ministerija padirbėti, kad būtų įgyvendintos tiekimo patikimumo didinimą numatančios Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos, priimtos dar 1999 metais. Prieš penkerius metus strategijoje buvo įrašyta, kad reikia atkurti dujų tiekimo ryšius su Latvija, pastatyti apskaitos mazgą. Mes norime žinoti, kodėl jo nėra. Manau, kad dujų įmonė yra apsnūdusi, o Ūkio ministerija mažai ją kontroliuoja", - kalbėjo P.Ralys.
"Lietuvos dujos" iki šiol neturi dujų apskaitos mazgo ir nesudarė sutarties su "Latvijas gaze" dėl dujų saugojimo Inčiukalnio saugykloje. "Gazprom" nutraukus dujų tiekimą, "Lietuvos dujų" darbuotojams būtų nereikėję didvyriškai dirbti visą naktį dujų teikimui atkurti.
Esant apskaitos mazgui "Gazprom" dujos iš Latvijos būtų pasiekusios Lietuvą be jokių problemų.
"Lietuvos dujų" technikos direktorius Jonas Janulionis tikino, kad ir įrengus stotį iš Latvijos ekstremalių situacijų atveju bus galima gauti tiktai šiek tiek daugiau nei 50 proc. dujų, nes dujotiekis pritaikytas daugiau dujoms eksportuoti, o ne importuoti.
Kol "Lietuvos dujos" trypčioja vietoje, saugyklos statybos projektą ketina įgyvendinti kitos įmonės. Bendrovės "Dujotekana" bei "Geonafta" kartu su Vokietijos koncerno RWE įmone ESK rudenį užbaigs rengti dujų saugyklos įrengimo studiją.
BNS
