Liucija Zubrutė, LRT.lt
Su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos reikalauja socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės atsistatydinimo. Visuomenininkių teigimu, tokios nekompetencijos šioje ministerijoje dar nėra buvę – valdininkai nesusigaudo, kokia yra situacija, o viešus konkursus esą laimi su Darbo partija susiję asmenys.
Koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskienė sako, kad Lietuva eina teisingu keliu, pavyzdžiui, gerai veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas – per pirmus tris jo veikimo mėnesius sulaukta per 7 tūkst. pranešimų, į specializuotus moterų pagalbos centrus kreipimųsi padaugėjo net kelis kartus.
Tačiau dabar, pasak pašnekovės, pradėtam kurti Specializuotos pagalbos centrų tinklui iškilo grėsmė. „Staiga, atėjus Darbo partijai, situacija pradėjo dramatiškai keistis. Ši ministerija privalo rūpintis lyčių lygybe, tačiau šių funkcijų visiškai neįgyvendina. Reikalaujame trauktis ministrę, kuri neturi komandos ir kenkia smurtą patiriančioms moterims“, – įsitikinusi 12 nevyriausybinių organizacijų vienijančios koalicijos prezidentė.
Jai pritaria ir Kauno moterų draugijos pirmininkė Daiva Baranauskienė: „Vis dar manoma, kad smurtas šeimoje – jų vidinis reikalas ir kad tą šeimą reikia laikyti sulipdytą.“
Kantrybės taurę perpildė finansavimo konkursai
Nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios šeimoje patirto smurto aukomis, nuolatinio finansavimo negauna: kasmet už kiekvieną tūkstantį tenka kovoti iš naujo dalyvaujant įvairiuose konkursuose, tarp jų – ir skelbiamuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Paskutinis lašas, perpildęs mūsų kantrybės taurę, – [ministerijos] konkursų rezultatai. Vietoj to, kad konkursai būtų skelbiami metų pradžioje, jie skelbiami lapkritį, o nacionalinį projektą reikia parengti per 13 dienų“, – piktinasi L. H. Vasiliauskienė ir priduria, esą šį konkursą laimėjo organizacija, kurios vadovė, pašnekovės teigimu, ėjo su Darbo partija siejamos jaunimo organizacijos JOD finansininkės pareigas.
Su nauja ministerijos valdžia, anot D. Baranauskienės, atėjo ir naujo žaidimo taisyklės – organizacijos net nenumano, kada bus paskelbti konkursai finansavimui gauti.
„Praktiškai reikia budėti prie interneto ir laukti, kol paviešins konkursą. Kalbant apie Specializuotos pagalbos centrų konkursą konkursą, reikalavimuose buvo įrašyta: reikia turėti 50 partnerių visoje Lietuvoje“, – piktinasi D. Baranauskienė.
Pasak pašnekovių, susivienijusios organizacijos, iš kurių kai kurios turi ir daugiau nei 10 metų patirtį, taip pat galėjo vykdyti projektą, tačiau per 13 duotų dienų nespėjo paruošti dokumentų, kurie įrodytų turint 50 partnerių visoje šalyje.
„Konkursą laimėjo Asociacija „Keiskis“ su projektu „Gerumo patruliai“. Viena ministerijos darbuotoja man yra pasakiusi, kad šis projektas – ministerijos. Jūs man pasakykit, kaip gali ministerija finansuoti savo projektą. Ši organizacija turėjo gal 90 padalinių“, – stebisi D. Baranauskienė.
Randa ir daugiau Darbo partijos ausų
L. H. Vasiliauskienė teigia, kad Specializuotos pagalbos centrų konkurso rezultatai nerimą kelia Tauragės, Šiaulių ir Utenos apskrityse. Esą ten kai kurie laimėtojai neturi nei kompetencijos, nei patirties dirbant su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis.
Šiaulių apskrityje veikianti Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija dirba su buvusiais kaliniais, nuo narkotikų priklausomais asmenimis. Tokia veikla užsiimanti organizacija, pasak pašnekovių, negali dirbti su smurtą patyrusiomis moterimis. O šios organizacijos vadovas Vladimiras Karpovas 2007 m. su Darbo partija žygiavo į Šiaulių miesto savivaldos rinkimus.
Įdomi padėtis susiklostė ir Utenos apskrityje. L. H. Vasiliauskienė negali suprasti, kaip pagalbą tokiai socialiai jautriai grupei gali teikti organizacija, įsisteigusi penkios dienos prieš konkurso paskelbimą. Šiam Anykščių socialinės gerovės centrui taip pat vadovauja „darbietis“ – Donaldas Vaičiūnas.
Ministrė susitikti nesiteikia
L. H. Vasiliauskienė ir D. Baranauskienė sako su kitais kolegomis bandžiusios ne kartą kreiptis į A. Pabedinskienę. Pavyzdžiui, į registruotus laiškus, jų teigimu, net nebuvo teikiamasi atsakyti. Todėl visuomenininkės dar 2014 m. kreipėsi į Prezidento kanceliariją, kad ši padėtų suorganizuoti susitikimą su ministre.
Pasak pašnekovių, su A. Pabedinskiene kontakto buvo bandoma ieškoti nuolat, tačiau dabar jos sako nematančios kitos išeities, kaip tik viešinti problemą ir reikalauti atsistatydinimo, mat bandymai diskutuoti nedavė jokių rezultatų.
„A. Pabedinskienė yra ne kartą kritikuota pilietinių organizacijų, Seimo narių, Seimo Pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės ir Prezidentės dėl to, kad neturi kompetentingos komandos“, – tvirtina L. H. Vasiliauskienė.
