– Kuo skiriasi automobilio įregistravimas „Regitros“ padalinyje nuo įregistravimo internetu?
M. Marcevičiūtė: registruojant Lietuvoje eksploatuotą automobilį, tiek padalinyje, tiek internetu yra atliekamos identiškos procedūros. Skiriasi tik tai, jog pirmuoju atveju visus duomenis apie automobilį į sistemą suveda darbuotojas, o antruoju – pats žmogus. Kitaip tariant, elektroninėje erdvėje klientui reikia pridėti nufotografuotą ar skenuotą pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyti automobilio numerio ženklus, registracijos liudijimo numerį bei kt. Na, o tuomet sistema automatiškai prisijungia prie įvairiausių registrų, duomenų bazių ir patikrina visą būtiną informaciją.
Registracijos metu tikriname, ar automobilis nėra vogtas, ar jam nėra taikomi kokie nors apribojimai, pavyzdžiui, areštas. Šiam tikslui turime sąsajas su tokiais registrais ir duomenų bazėmis kaip Šengeno, Interpolo, areštų, hipotekos bei kt. Tad kol kompiuterio ekrane sukasi laukimo ratukas, vyksta daug svarbių procesų, kurių klientas „plika“ akimi tiesiog nemato.
Taigi, nors tiek registruojant automobilį internetu, tiek atvykus į padalinį yra atliekamos tos pačios procedūros, tai padaryti elektroniniu būdu yra gerokai greičiau, kadangi klientui nereikia vykti į padalinį ir stovėti „gyvoje“ eilėje. Beje, registruoti automobilį internetu yra pigiau, nes taip išduodamam registracijos liudijimui yra taikoma 20 proc. nuolaida.
– Kuo turi pasirūpinti asmuo, kad galėtų sklandžiai įregistruoti automobilį internetu?
M. Marcevičiūtė: yra keletas žingsnių, kurių nereikėtų pamiršti. Pirmiausia visada rekomenduojame pasitikrinti informaciją apie perkamą automobilį: ar jis nėra ieškomas, ar jam nėra taikomas areštas bei kt. Tai galima padaryti tiesiog mūsų interneto svetainėje: https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/ketinu-isigyti-transporto-priemone-pirkimo-pardavimo-sutartis
Kitas itin svarbus žingsnis – teisingas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Nepamirškite, kad šis dokumentas itin svarbus abiejų šalių interesus saugantis dokumentas, kuris, kilus ginčui, gali tapti svarbus įrodymas. Tad pildant šią sutartį nurodykite teisingus duomenis bei visą informaciją, kurios gali prireikti ateityje: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą bei ridą, defektus ir kt.
Na, ir galiausiai, nepamirškite pasirūpinti automobilio galiojančia technine apžiūra bei draudimu.
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti skaitmenizuojant paslaugas?
M. Marcevičiūtė: bene didžiausias iššūkis yra prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių klientų poreikių. Klientai nori greitų, patogių ir vizualiai patrauklių paslaugų. Tad mes turime stengtis labiau nei bet kada anksčiau. Taigi, reaguodami į tokius pokyčius, neseniai atnaujinome keturias paslaugas, kuriose net dvigubai sumažėjo paspaudimų skaičius, eliminavome perteklinius reikalavimus, fizinį darbuotojų įsikišimą, kad viskas vyktų greičiau ir 24/7, o ne tik padalinių darbo laiku. Taip pat daug dėmesio skyrėme teisinei terminologijai – supaprastinome ją ir stengėmės padaryti ją kuo labiau suprantamą ne tik mūsų darbuotojams, bet ir klientams, kurie patys savarankiškai pildo visą informaciją elektroninėje sistemoje.
Nors pirmieji skaitmenizavimo žingsniai buvo tokie, kad paslaugą žmogus užsisakydavo tiesiog internetu, vis dėlto numerio ženklus ir registracijos liudijimą jis vis tiek turėdavo atvykti atsiimti į padalinį. Dabar sau keliame aukštesnius tikslus ir dokumentus pristatome į klientui patogią vietą. Kurjerio paslaugą prieš mėnesį atpiginome net perpus – iki 3,40 Eur, o taip pat registruojantiems automobilį internetu pasiūlėme naujovę – pristatymą į siuntų savitarnos terminalus už 2,70 Eur. Siuntos suruošiamos ir išsiunčiamos kiekvieną darbo dieną.
– Kokių pamokų išmokė naujovių diegimas?
M. Marcevičiūtė: startavus siuntų terminalų savitarnai, pamenu, įsivėlė nesusipratimas ir viena siunta nukeliavo ne ten, kur reikia, o klientas turėjo išvykti į numatytą kelionę. Kadangi į šį projektą tikrai buvome įdėję daug širdies ir nesinorėjo nuvilti kliento, nė nepajutau, kaip sėdau į automobilį ir pati pristačiau paklydusį siuntinį ten, kur jis ir turėjo atsidurti. Galbūt šis nutikimas nebūtų kažkoks išskirtinis, tačiau labiausiai man įsiminė žmogaus pasakyti žodžiai, kad „ko jau ko, bet tokio elgesio iš valstybės įmonės tai tikrai jau nesitikėjau“. Ir tai buvo geriausia padėka ir įrodymas, kad einame teisingu keliu.
