„Yra ne vienas pranešimas, kai mokytojas, auklėtojas iš piešinių, iš vaiko seksualizuoto elgesio atpažįsta ir praneša mums ar policijai“, – trečiadienį per Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdį sakė Ilma Skuodienė.
Tarnybos duomenimis, apie seksualinį smurtą prieš vaikus kasmet pranešama vis dažniau.
2020 metais sulaukta 185 tokių pranešimų, 2021 metais – 239, 2022 metais – 300.
„Nenorėčiau sakyti, kad auga seksualinio smurto prieš vaikus mastas, turbūt to negalėčiau sakyti, nes tendencijos ir atlikti pasauliniai tyrimai rodo, kad kas penktas vaikais nukenčia nuo seksualinio smurto“, – tvirtino I. Skuodienė.
VVTAĮT duomenimis, daugiausia seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, pernai būta 256 tokių pranešimų, 44 kartus pranešta tokį elgesį prieš berniukus.
„Kaip sako specialistai, psichologai, nebūtinai tie skaičiai taip smarkiai skiriasi todėl, kad berniukai pasisakyti, įvardyti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę, tuo metu mergaitės ir kalba, ir piešia apie šį elgesį gerokai lengviau“, – sakė VVTAĮT vadovė.
Generalinės prokuratūros prokuroro Arūno Meškos teigimu, pernai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo registruoti 247 nusikaltimai, jų aukomis buvo 236 nepilnamečiai.
Komisijos narys Linas Slušnys abejojo, ar minėti skaičiai parodo realią situaciją. Jis priminė 2003 metais atliktą tarptautinį tyrimą apie seksualinį smurtą prieš nepilnamečius ir priekabiavimą. Jame be kitų valstybių dalyvavo ir Lietuva.
Anot Seimo nario, nors tuomet neleista apklausti 16-mečių ir buvo galima klausimus užduoti tik 18-mečiams, apklausus per 5 tūkst. jaunuolių, paaiškėjo, kad 50 proc. vaikų iki 18 metų patiria seksualinę prievartą arba priekabiavimą. Tuo metu tokių bylų būdavo pradedama viena ar dvi per metus.
Pasak L. Slušnio, tada niekas nepatikėjo tyrimo rezultatais, nors tai buvo tarptautinis tyrimas.
„Dabartinė situacija yra kitokia, nes atsiranda netiesioginiai įrodymai, pakantumas yra sumažėjęs. Bet manau, kad čia tik pradžia, ir to nereikia bijoti“, – teigė Seimo narys.
VVTAĮT duomenimis, pažeidžiamiausias vaikų amžius yra nuo dešimties iki 14 metų.
„Kaip matome, daugiausia – 123 – nukentėjusių vaikų 2020 metais buvo tarp dešimties ir 14 metų. Tai dar vaikai, neįėję į paauglystę, tai yra tas amžius, kai jie dar besąlygiškai pasitiki savo artimaisiais, pasitiki pažįstamais žmonėmis ar emociniais ryšiais“, – sakė I. Skuodienė.
Specialistų teigimu, dažniausiai prieš vaikus seksualinį smurtą naudoja pažįstami ar giminystės ryšiais susiję asmenys.
Kriminalinės policijos biuro atstovė Eglė Maziliauskienė teigė, kad pusėje ikiteisminių tyrimų kaltininkai yra iš pažįstamos aplinkos, apie 20 proc. – iš artimos aplinkos.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė savo ruožtu tvirtino, jog su vaikais dirbantys specialistai nepakankamai žino, kaip atpažinti potencialų seksualinį nusikaltėlį.
„Šiuo metu daug dėmesio skiriame seksualinio nusikaltėlio portretui. Einame per savivaldybes, siūlome organizacijoms paskaitas, mokymus, ir kas mane asmeniškai sukrečia, kad socialiniai darbuotojai, baigę įvairius universitetus, kolegijas, išplėstomis akimis klauso tos temos ir sako: bet mūsų apie tai niekas nemokė, pirmą kartą girdime tokius dalykus. Mes turime kalbėti apie specialistų mokymo programas, kad galų gale prieitume prie to vaikelio“, – sakė K. Mišinienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „tragiška padėtis“ tokiose bylose yra su valstybės nukentėjusiesiems priskirtais advokatais.
Anot K. Mišinienės, būta ne vieno atvejo, kai šie ateina į teismo posėdį net nesusipažinę su bylos medžiaga ir neturi laiko pasikalbėti su ginamuoju.
Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdį apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus surengė, paaiškėjus, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dabar jau buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus galimo nepilnamečių ir mažamečių vaikų prievartavimo bei tvirkinimo.
