2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra beveik dešimtadaliu mažiau nei 2021 metais. Iš viso šiuo metu šiame registre yra įregistruota per 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.
Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota 44,4 tūkst. turto arešto aktų (2021 metais – 46,7 tūkst.).
Kaip įprasta, dažniausiai dėl skolų prašoma areštuoti nekilnojamąjį turtą – praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 61 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų, statinių ir inžinerinių įrenginių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsiduria ir transporto priemonės, žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos.
„Įdomiausių areštuoto turto pavyzdžių galima rasti neidentifikuoto turto skiltyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko unikalūs individualizuoti istoriniai automobiliai, elektriniai paspirtukai ir orlaivis. Jau tampa įprasta, kad tarp areštuojamo turto patenka naminiai augintiniai ir gyvuliai. Pernai buvo atvejų, kai buvo areštuotas žirnių, rapsų, kviečių ar bulvių derlius ar beveik 25 tūkst. vienetų menkių kepenų konservų“, – pasakoja Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.
2022 metais Turto arešto aktų registre įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriuose arešto mastas nesiekia 10 eurų, o vieno turto arešto mastas tėra 1 euras. Tuo tarpu didžiausias turto arešto akte nurodytas turto arešto dydis 2022 metais – daugiau nei 48 mln. eurų.
„Didžiąją dalį skolininkų, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo yra areštuojamas turtas, sudaro fiziniai asmenys, iš jų 70 proc. sudaro vyrai, likusią dalį – moterys. Juridiniai asmenys rečiau patenka tarp areštuoto turto savininkų, tačiau neretai jų areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei fizinių asmenų“, – sako A. Vdovenko.
Kas yra Turto arešto aktų registras ir kokia jo nauda? Jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.
Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 264 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.
Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.
