Asta VOLKOVAITĖ
Šią savaitę paskelbtas tarptautinis korupcijos tyrimas parodė, kad Lietuva yra labiausiai korumpuota šalis ES. Bet blogiau už tarptautinio tyrimo rezultatus atrodo regionuose atliekamų tyrimų rezultatai. Kelmėje atliktas tyrimas apie korupciją parodė, kad tuo metu, kol didmiesčiuose gaudomos stambios žuvys, regionuose gali plaukioti kur kas daugiau smulkių tokių žuvelių. Korupcija gajesnė regionuose?
Tarptautinis korupcijos tyrimas liudija: šalyje kas ketvirtas lietuvis yra davęs kyšį. Duomenys Kelmės rajone kur kas niūresni – Kelmės rajono savivaldybės administracijos iniciatyva atliktoje apklausoje net kas antras dalyvis teigė šiame rajone kažkam davęs kyšį.
„Žiniasklaida regionuose dažniau būna politinė, tad ją lengva nutildyti. Be to, kai daug smulkių mažų kyšių, papirkinėjimų, visi tingi žaisti su smulkme, geriau medžioja stambesnius žaidėjus, kad atrodytų gražiau, žiniasklaidai būtų įdomiau, valdžia labiau pagirtų“, – apie tai, kas gali vykti regionuose, atsiliepia vienas iš apklausos dalyvių.
Apklausos duomenimis, valdininkams nešami ne tik saldainiai, bet ir pinigai. Su korupcija kovojančios savivaldybės komisijos atstovams tokios apklausos – ne paskata imtis darbo.
Tyrimai liudija, kad žmonės suvokia korupciją kaip ydingą ir visuomenei žalingą reiškinį, tačiau nebando jo pašalinti. Maždaug du trečdaliai gyventojų mano, kad korupcija – didelė kliūtis visuomenės gyvenimui, tačiau beveik tiek pat yra pasirengę duoti kyšį, siekiant išspręsti savo problemas. Paradoksas: suvokiant korupcijos žalą ir padarinius, žmonės vis tiek kaip įrankį savo tikslams pasiekti naudotų vieną iš korupcijos formų – kyšininkavimą. Korupcijos priežastis – ir valdininkų atlyginimai
Kelmės rajono savivaldybės iniciatyva atlikta apklausa apie korupcijos pasireiškimą šioje savivaldybėje atskleidė, kad jos didžiausia priežastimi laikomas per didelis valdininkų biurokratizmas ir jų galios.
Kas penktas apklausos dalyvis išreiškė nuomonę, kad korupcija plinta ir dėl visuomenės aktyvumo stokos kovojant su ja. Kad ir kaip bebūtų keista, maždaug kas aštuntas žmogus buvo linkęs manyti, kad korupcijos priežastimi gali būti ir per menki savivaldybės darbuotojų atlyginimai.
Korupcija nusikaltimu laikė ne visi. Kas penktas apklausos dalyvis kyšio nusikaltimu nelaikytų tuo atveju, jei tik jis padėtų išspręsti problemą.
Didžiausios sąlygos korupcijai – Seime
Jei tikėtume šia apklausa, daugelis korupcijos atvejų gali likti niekam nežinomi – beveik kas trečias apklausos dalyvis apskritai nebūtų linkęs apie tokį nusikaltimą pranešti teisėsaugai, nes tokią iniciatyvą vertino kaip kišimąsi ne į savo reikalus. Liudyti prieš korumpuotą asmenį būtų ryžęsis tik kas antras žmogus.
Didžiausiu korupcijos židiniu laikomas Seimas, savivaldybių administracijos, policija bei Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyrius.
Kas trečias žmogus manė, kad didžiausią įtaką korupcijos paplitimui turi patys valdininkai, kas ketvirtas minėjo politikus ir tik kas šeštas pačius gyventojus. Kas antro apklausos dalyvio nuomone, korupcija yra įsigalėjusi visose viešojo administravimo srityse.
Pripažino, kam davę
Apklausos duomenimis, dažniausiai kyšio sulaukia medikai, pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Dažniausia pakiša, kurią teko kažkam duoti iš apklausos dalyvių, – saldainių dėžutė. Maždaug kas šeštas žmogus pripažino apsiribojęs 50-100 Lt. siekiančiu kyšiu, kas antras nurodė už paslaugą atsilyginęs ir iki pusės tūkstančio litų pakiša. Vienas apklausos dalyvis teigė kyšį davę Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, dar po vieną – Socialinės paslaugos tarnybai bei Žemės ūkio ir plėtros skyriui.
Beveik pusė apklausos dalyvių teigė kyšį davę todėl, kad tai buvo jų pačių sprendimas, kas penktas pripažino, kad jiems apie tai buvo užsiminta.
Neoficialius mokėjimas ne visada garantuoją tikėto rezultato – kas antras apklausos dalyvis teigė, jog kyšis jiems problemos nepadėjo išspręsti. Kyšis problemą išsprendė kas trečiam. Ateityje duoti kyšį būtų nusiteikęs maždaug kas septintas apklausos dalyvis.
Komisijos pirmininkė: „Gal kažkas kažko nemėgsta?“
Nors šią savaitę apie korupcijos tyrimą viešai atsiliepęs premjeras Algirdas Butkevičius įvardijo, kad į kovą su korupcija būtina įtraukti ir visuomenę, ta aktyvi visuomenės pusė Kelmės rajone atrodo tebesanti ignoruojama. Apklausos dalyvių informacija apie tai, kokiems savivaldybės skyriams jie nešė kyšius ir kiek nešė, vietiniams kovotojams su korupcija atrodo panaši į šnipštą. Korupcijos prevencijos komisijos pirmininkė, politikė Kristina Balsienė linkusi skeptiškai vertinti apklausos rezultatus.
„Kas garantuotų, kad tai, kas čia nurodyta – tikslu. Viskas anonimiškai. Gal kažkas kažko nemėgsta“, – svarstė politikė. Tokią nuomonę perša jai žinomas atvejis iš vadovavimo Užvenčio seniūnijai laikų.
„Buvo surinktas pluoštas parašų prieš vieną gerą žmogų. Jis išsigandęs jau svarstė rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, kai aš pamačiau jog visi jie – anoniminiai. Pasiūliau tuos parašus išmesti į šiukšliadėžę. Jau penkiolika metų praėjo, o žmogus ten sėkmingai tebedirba“, – apie anoniminiu būdu gautos informaciją vertinimą kalba K. Balsienė. Tad mažai tikėtina, kad apklausos apie korupcijos pasireiškimą rezultatai gali nulemti tolimesnę komisijos veiklą.
Korupcijos prevencijos komisijos pirmininkė teigė, jog informacija apie kyšių davimus savivaldybės tarnautojams jos nepasiekia. „Yra skundų, bet jie visiškai nesusiję su korupcija“, – mini K. Balsienė. Ji pati tikino kyšių niekam neduodanti. „Net saldainių medikams nesu nešusi“, – savo požiūrį į reikalų tvarkymą atskleidė politikė. STT vertinimai – komisijoms nė motais
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyrius neseniai įvertinęs savivaldybėse veikiančių antikorupcijos komisijų veiklą beveik nieko teigiamo negalėjo įvardinti.
STT vertinimu, daugumoje savivaldybių veikiančių antikorupcijos komisijų veikla yra formali, o tokių komisijų veiklos atskaitomybė nesudaro sąlygų užtikrinti maksimaliai skaidrios jų veiklos kontrolės. Be to STT užkliuvo, jog daug kur neapibrėžta ir komisijų veiklos atskaitomybė. Komisijų neveiklumą savivaldybės motyvavo lėšų trūkumu. K. Balsienės nuomone, jei komisijoms būtų skiriama lėšų, būtų galima svarstyti ir apie jų veiklos platesnį viešinimą.
Praėjusiais metais iš visų Šiaulių regione veikiančių antikorupcinių komisijų vangiausiai posėdžiavo Šiaulių miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija, aktyviausiai – Šiaulių rajono. Per metus ji rinkosi net 10 kartų.
STT vertinimai šioms komisijoms atrodo nė motais – savivaldybių puslapiuose iki šiol vargiai galima rasti informacijos apie komisijų veiklą, posėdžius ar jų svarstomus klausimus. Tokį komisijų elgesį STT atstovai linkę vadinti neskaidriu.
