Daiva Savickienė
Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama.
Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams. Pasigenda dėmesio Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sako, kad rajonas yra patrauklioje vietoje – susisiekimas puikus logistikos atžvilgiu, nebespėliojama, per kur eis „Rail Baltica“ vėžė, tačiau jau kelerius metus negalima prisikviesti investuotojų į plyną lauką. Gyventi jaunimui sąlygos taip pat turėtų būti patrauklios – išplėtotas mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas, išlaikyta kita infrastruktūra.
Jo manymu, verslas negali konkuruoti esant tokiai mokesčių sistemai, kai tiek pat moka verslininkas ir sostinės centre, ir tolimiausiame Lietuvos krašte. Mero įsitikinimu, turėtų būti kuriama palankesnė mokesčių sistema.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas mano, kad geros geografinės padėties tikriausiai negalima išskirti kaip privalumo, nes tą patį gali pasakyti ir kauniečiai, ir šiauliečiai, ir kitų miestų gyventojai. Tad regionai konkuruoja tarpusavyje ir tai naudinga bendrai raidai.
Panevėžyje tarp didžiųjų miestų didžiausias nedarbo lygis, tad tai gali būti patrauklu – yra darbo jėgos. Patrauklumą, S. Gailiūno manymu, lemia ir miesto, rajono valdžios požiūris į verslą, jo sąlygas. Kaip pavyzdį jis pateikė „Dominari“ įmonę, kurioje dirba apie 600 žmonių ir planuojama nemenka plėtra. „Jei ne aktyvi vietos valdžios pozicija, šios įmonės regione galėjo ir nelikti“, – svarsto jis.
Kartais ir smulkmenos lemia, kad įmonei vieta atrodytų patraukli ar nepatraukli. Kalbant apie dėmesį regionams, jo manymu, puikus pavyzdys galėtų būti „Rail Baltica“. Pasak S. Gailiūno, centrinei valdžiai nebuvo skirtumo, kur ta vėžė eis – per Šiaulius ar Panevėžį. Tiesiog pasirinktas ekonomiškai naudingiausias variantas.
„Kai tik pradėta kalbėti apie Vilnių, didžiulės pajėgos buvo mestos, kad vėžė pasiektų ir sostinę “, – primena jis.
Rūmų prezidento manymu, centrinė valdžia ir regionams turėtų skirti tiek dėmesio, kaip kad kovoja dėl Vilniaus.
Panevėžys nuo seno yra pramonės miestas ir turizmas čia vargu ar įmanomas. S. Gailiūno manymu, būtent į tai orientuojantis ir reikėtų pritraukti investuotojus. Ūkio viceministrui jis priminė, kad praėjo nemažai laiko, kol gautas ministerijos pritarimas, kad čia bus LEZ, kad reikia operatoriaus.
„Jei vieneri metai prarasti, įmonės keliasi kitur. Sprendimai turėtų būti priimami operatyviau“, – meta į Ūkio ministerijos daržą akmenį S. Gailiūnas.
Viceministras M. Skarupskas, atsakydamas tvirtino žinantis, kad greitis, priimant sprendimus, būtinas, tad ministerija darys viską, kad būtų dirbama operatyviau.
Verslas susiduria ir su daugiau bėdų. „Panoden“ įmonės vadovas Aleksas Varna ministerijos atstovo klausė apie jau nebe pirmą kartą keliamas problemas – įmonių diferencijavimą skirstant paramą. Pavyzdžiui, vertinant projektus, į vieną eilę statomos ir seniai veikiančios įmonės, norinčios kelti konkurencingumą, ir naujos įmonės, o pagrindinis rodiklis – darbo vietų sukūrimas. M. Skarupskas pripažino, kad tai bėda, ir numatyti pokyčiai. Svarstoma skirstyti įmones į veikiančias iki dvejų metų ir ilgiau.
Valdžios dėmesio pasigenda ir švietimo įstaigos. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės, KTU bendrai gavo daugiau nei 70 tikslinių studijų vietų. Panevėžys gavo tik keturias ir dar viena iš jų buvo nubraukta. Identifikuoti stiprybes Viceministras M. Skarupskas nesutinka, kad regionams per mažai centrinės valdžios dėmesio. Jo teigimu, Birštoną ar Druskininkus tokius, kokie jie yra, padarė vietos valdžia ir verslas.
„Niekas kitas tik jūs patys išryškinsite savo stiprybes“, – sako jis. Pasak viceministro, ministerija duoda priemones, o rasti savo stiprybes turi pats regionas.
„Manau, kad pakanka dėmesio, bet turi būti paties regiono labai aiškūs norai ir poreikiai“, – sako M. Skarupskas.
Jo teigimu, Druskininkai labai aktyviai naudojosi paramos priemonėmis. Pavyzdžiui, Akmenė sako norinti tapti statybinių medžiagų gamybos centru. Viceministras primena, kad Panevėžyje labai stipri pramonė. Čia daug investuota į transporto sektorių, stiprios elektrotechnikos tradicijos. Žemės ūkio srityje Panevėžio regionas šalies vidurkį lenkia dvigubai.
„Tai labai aiški identifikacija, ką regionui reikėtų vystyti. Paskui naudojantis visomis priemonėmis galima investicijas labai efektyviai panaudoti“, – kalba apie regionų galimybes jis.
Tuo metu mokesčių diferencijavimas – Finansų ministerijos kompetencijos klausimas.
Viceministro M. Skarupsko manymu, regionas sugebėjo pasinaudoti europine parama.
„Aš manau, kad pas jus padarytos labai geros investicijos į tuos gigantus, kurie neseniai gavo apdovanojimus – „Amiliną“ ir „Schmitz Cargobull Baltic“, – sako jis.
Pasak viceministro, investicijų skaičius nerodo galutinio rezultato – ir su mažesnėmis investicijomis galima pasiekti didelio efektyvumo.
Panevėžio apskrityje iki 2014 m. birželio 12 dienos iš viso yra 200 ES lėšomis finansuojamų projektų. Jiems skirta daugiau nei 300 mln. litų. Baigtų projektų apskrityje –144. Daugiausia projektų yra Panevėžio miesto savivaldybėje – 93.
Panevėžio apskritis pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos sritis mokslinių tyrimų, verslo, energetikos ir turizmo srityse užima 5 vietą visos Lietuvos mastu. Pagal energetikos projektus Panevėžio apskritis yra 4 Lietuvoje.
Apskrityje vykdoma nemažai verslo projektų. Pagal šį skaičių Panevėžio apskritis išlieka penktoje vietoje.
Populiariausia yra priemonė „Naujos galimybės“, pagal kurią įmonės gali gauti finansavimą dalyvauti užsienyje vykstančiose parodose. Pagal šią priemonę iš viso finansuoti 29 projektai. Didžiausia finansavimo suma yra skirta Panevėžio pramonės parko projektui pagal priemonę „Invest LT“ – 17,97 mln. Lt.
Ūkio ministerijos duomenimis, nors pagal turizmo projektus Panevėžio apskritis nedaug atsilieka nuo kitų Lietuvos apskričių ir nukrenta net į 8 poziciją, tačiau yra puikių paramos panaudojimo pavyzdžių: Rokiškio dvaras, Biržų pilies kompleksas, Bistrampolio dvaras bei kt.
Mieste taip pat plėtojami ir moksliniai tyrimai, rūpinamasi miesto energetikos būkle.
