Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, atkreipdama dėmesį, kodėl dalis regionų mokyklų gali kritiškai vertinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.
Įžvelgia tris pagrindines grėsmes
Nors gimnazijos vadovė pripažįsta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ruošiama programa turi pridėtinės vertės, jai neramu dėl to, kaip kol kas planuojama programą įgyvendinti.
„Matome tris didžiules grėsmes regionų mokykloms, kurios pasireikš kaip stiprus šalutinis programos poveikis“, – Seimo posėdyje sakė A. Sakalauskienė.
Pirmiausiai mokyklos direktorė išskiria mananti, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tik dar labiau pagilins socialinę atskirtį ir pasunkins vidurinio ugdymo prieinamumą regionų vaikams.
„Ministerijos pristatymuose tarp gausybės pozityvių argumentų tik keliose eilutėse užsimenama apie 5–8 jungtinių klasių panaikinimą ir, cituoju, „šiek koreguojama teisinė bazė“. Po šiuo sakiniu slypi gana stiprūs regionų mokyklų tinklo pertvarkos aspektai.
31 mokinys gimnazijos klasėje ir du klasių komplektai mūsų rajone iš septynių veikiančių ilgųjų gimnazijų palieka vieną – priemiestinę, perpildytą, kurią lanko ir miesto vaikai.
Artimiausia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, į Panevėžio pusę būtų 28 km, į Ukmergės pusę – 38 km. Ir taip kasdien į abi puses“, – kalbėjo A. Sakalauskienė.
Ne visos mokyklos atitiks standartus
Čia pat gimnazijos vadovė kelia klausimą apie mokyklų tinko pasiskirstymą teritorijoje.
„Pristatymuose akcentuojama, kad pagrindinis kriterijus yra ugdymo kokybė ir galimybės vaikui. Bet mūsų atveju galimybės už 28–38 km ar tikrai pagerins ugdymo kokybę? Kad ir koks būtų geras pavežėjimas, atstumo jis nesutrumpins“, – akcentavo A. Sakalauskienė.
Galiausiai mokyklos vadovė klausimą – kokia ir apskritai liks mokykla regione?
„Apskritai ar lieka? Mes 100 proc. pritariame geros mokyklos koncepcijai. Tačiau planuojama programa į pagrindinius 150 mokyklų atrankos kriterijus įdeda tik vieną – pasiekimus. Branda, pažanga, pretenduojant į „Tūkstantmečio mokyklą“ iki šiol niekur kaip ir nefigūruoja. Suprantame, kad pasiekimus pamatuoti ir susireitinguoti yra lengviausia, o kaip su pažanga ir individualia pažanga?
Pagal dėliojamus kriterijus negalėtume net bandyti pretenduoti į „Tūkstantmečio mokyklų“ sąrašą todėl, kad viename iš skyrių nuo kito rugsėjo dar nebus išnykę du 5–8 jungtinių klasių komplektai“, – pastebėjo A. Sakalauskienė.
„Tad programos startiniai bilietai, kaip bevartytume, jei bus matuojami tik aritmetiniais skaičiais, atiteks tik didelės miestų, priemiesčių mokykloms. Ar tada tikrai teisingi programos pristatymuose sakomi teiginiai – stiprinamos silpniausios grandys ir tikslas, kad mažėtų ugdymo skirtumai?“ – retoriškai klausė A. Sakalauskienė.
Žada geresnes sąlygas 100 tūkst. mokinių
Kaip teigia ŠMSM, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas.
Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių.
Numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių. Ne mažiau kaip 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Infrastruktūrą pirmuoju etapu turėtų pagerinti ne mažiau kaip 150 mokyklų.
