2013 metų kovo 28 dieną laikraščiai pranešė apie eilinius Rusijos tolimojo veikimo (iš esmės – branduolinių pajėgų) aviacijos mokymus (o kur dar netikėtas karinės parengties patikrinimas šalies pietuose ir Juodosios jūros laivyne). Juose dalyvavo apie 60 skirtingų orlaivių: strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“, „Tu-95M“, „Tu-160“, naikintuvai „MiG-31“ ir „Su-27“, skraidančios vadavietės A-50, kuro papildymo ore lėktuvai „Il-78“ ir kiti pagalbiniai lėktuvai. Per mokymus buvo atliekamas patruliavimas, imituojamas didelio nuotolio raketų paleidimas ir pan. Nebūtų nieko keisto, jeigu ne tai, kad beveik tuo pat metu Gruzijoje vyko bendros Gruzijos ir JAV karinės pratybos „Kovos dvasia 2013“, prasidėjusios kovo 11 d. ir pasiekusios apogėjų kovo 18–29 d. Ar tai tik atsitiktinumas ir Rusijos pasipūtimo demonstravimas? Atidžiau pasižiūrėjus, kas vyksta per Rusijos karinių oro pajėgų mokymus, tokios minties vertėtų atsisakyti.
2008 m. pabaigoje Rusijos ginkluotosiose pajėgose prasidėjusi karinė reforma neaplenkė ir Karinių oro pajėgų (KOP). Vienu iš reformos tikslų buvo Jungtinių karinių grupuočių sukūrimas, todėl anksčiau praktiškai buvusios savarankiškos KOP patyrė didelių pokyčių. Pirmiausia joms buvo perduota Sausumos pajėgų aviacija ir sraigtasparniai, Oro desanto kariuomenės transporto lėktuvai, Karinio jūrų laivyno aviacija ir t. t., o pačios KOP buvo transformuotos. Dabar jų daliniai tapo pavaldūs keturioms bendros paskirties (Karinių oro pajėgų ir Priešlėktuvinės gynybos) ir dviem specializuotoms (Strateginės aviacijos ir Transporto aviacijos) operacinėms vadavietėms (OV). Tačiau visos šios OV tapo pavaldžios nebe KOP vadovybei, o specializuotoms arba bendros paskirties Jungtinėms strateginėms vadavietėms (JSV). Pastarosios dar kartais vadinamos naujosiomis karinėmis apygardomis.
Tiesa, oficialiai Rusijos karinės oro pajėgos su savo štabu ir vadu išliko, tačiau reorganizacija turėjo esminį poveikį KOP mokymų organizavimui. Iki reformos už visą KOP mokymą buvo atsakingas ir daugumai mokymų vadovavo KOP štabas. Po reformos jam liko tik pradinis karo lakūnų rengimas, t. y. lakūnų rengimas karinėse mokyklose, lakūnų kvalifikacijos kėlimas ar mokymas skraidyti kito tipo orlaiviais ir pan. Karinių aviacijos vienetų rengimas perėjo į bendrų ar specializuotų OV kompetenciją. Jos parenka pratybų temas ir pavaldžių karinių vienetų mokymus rengia atsižvelgdamos į joms vadovaujančios JSV planus.
Pasižiūrėkime, kaip tai pakeitė reformuotų KOP mokymus praktikoje. Pirmiausia po reformos kiekviena bendros paskirties JSV yra atsakinga už „kariavimą“ jai skirtoje teritorijoje ar kryptyje. Taigi tiek mokymo temos, tiek mokymų metu aviacijai keliamos užduotys būna parengtos taip, kad atitiktų bendrą planuose numatytų JSV pajėgų veiksmų kontekstą. Kitaip tariant, nors jos ir toliau atitinka tradicines oro pajėgų užduotis, tokias kaip oro erdvės kontrolė ir gynyba ar JSV pajėgų rėmimas iš oro, didžiausias dėmesys dabar skiriamas ne vieno užduoties elemento atlikimui, o kompleksiniam veikimui kartu su kitų rūšių pajėgomis.
Štai JSV „Vakarai“ tikriausiai orientuojasi į pajėgų rėmimą per puolamąsias operacijas. Tokiu atveju pirmiausia užsitikrinama oro erdvės kontrolė. Tokie mokymai ir vyko šių metų pradžioje. Apie 20 naikintuvų „MiG-29“, naikintuvų bombonešių „Su-34“ ir žvalgybinių „Su-24MR“ vykdė kompleksines pratybas, kurių tikslas buvo aptikti sąlyginio priešininko lėktuvus, juos apšaudyti oras–oras klasės raketomis, esant reikalui – inicijuoti oro mūšius, manevruoti, išvengti priešininko priešlėktuvinės gynybos atakų, grįžti į bazes. Per kitus šių metų mokymus jau treniruotasi vykdyti paramą iš oro naudojant skirtingų tipų orlaivius. Sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi-24“ atakavo, o juos tiek atakos, tiek atsitraukimo metu pridengdavo naikintuvai bombonešiai. Taip paprastai daroma, kai reikia suduoti raketų smūgį antžeminiams taikiniams, o sausumos pajėgos dar nesusirėmusios su priešininku ir jų priešlėktuviniai pajėgumai neišskleisti.
Be to, JSV „Vakarai“ vykdo specifines pratybas, ypač aktualias per puolamąsias operacijas. Praėjusių metų viduryje šios apygardos aviacijos inžinieriai ir technikai mokėsi greitai remontuoti per kovos veiksmus pažeistus orlaivius (keisti šasi, remontuoti variklius ir pan.), ir tai darė ne gamyklose, o kovos sąlygomis ir aerodromuose, kad iš karto parengtų juos naujiems koviniams skrydžiams.
Panašūs į „Vakarų“ JSV oro pajėgų mokymus vyksta ir JSV „Pietūs“ atsakomybės zonoje. Ten šių metų kovo mėnesį surengtuose aviacijos mokymuose dalyvavo per 30 moderniausių Rusijos sraigtasparnių „Mi-28N“ ir „Mi-35M“. Tikriausiai pagal mokymų scenarijų Rusija turėjo visišką persvarą ore ir vykdė puolamąją operaciją, nes sraigtasparniai treniravosi be priedangos iš oro, išsodino taktinius desantus atskirose viršukalnėse, keitė dislokacijos vietas ir mokėsi atakuoti priešo šarvuotąją techniką ir pėstininkų pozicijas.
Vykdant paramos iš oro treniruotes JSV „Rytai“ poligonuose labiau orientuojamasi į gynybinio pobūdžio veiksmus (šiaip ar taip – Kinija šalia). Ten šiais metais jau įvyko kelerios panašaus pobūdžio pratybos, per jas atakuojančių sraigtasparnių apsaugą nuo priešo aviacijos užtikrino motorizuotų šaulių padalinių, kuriuos jie rėmė, priešlėktuvinės gynybos sistemos „Tor“, „Strela-10“, „Tunguska-M“ ir „Pancir-S1“ (vienas iš naujausios rusiškos ginkluotės pavyzdžių). Tai situacija, kai sausumos pajėgos jau susirėmusios su priešininku ir ginasi, todėl jų priešlėktuvinės gynybos priemonės išskleistos ir pasirengusios kovai.
Tiesioginis JSV „Centras“ pajėgų susirėmimas su priešo sausumos kariuomene mažiausiai tikėtinas, todėl prioritetas šiuo atveju skiriamas sąveikai užtikrinant oro erdvės kontrolę ir gynybą. Viena iš svarbiausių „Centro“ užduočių yra administracinių, karinių ir pramonės objektų Pavolgyje, Urale ar Vakarų Sibire gynimas ir strateginio rezervo bei paramos vykdymas. Todėl šiais metais vykusiuose mokymuose sraigtasparniai, naikintuvai ir priešlėktuvinės gynybos priemonės, užuot atakavę sausumos taikinius, koordinavo veiksmus kovai su oponento orlaiviais bei sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis siekdami užtikrinti didelės teritorijos oro erdvės gynybą.
Panaši situacija ir specializuotoms JSV pavaldžiose aviacijos OV. Mokymai čia taip pat skirti ne tik tiesioginei užduočiai atlikti, bet ir sąveikai su kitomis pajėgomis tobulinti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tolimojo veikimo aviacijos OV mokymuose strateginiai bombonešiai „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ treniravosi savarankiškai, o tų pačių metų pabaigoje jie jau kartu su Strateginės paskirties raketinėmis pajėgomis ir atominiais povandeniniais laivais mokėsi suduoti branduolinį smūgį. Taip pat galima prisiminti, kad per gynybos ministro S. Šoigu inicijuotą netikėtą patikrinimą apie 20 transportinių lėktuvų „Il-76“ skubiai pergabeno oro desanto pajėgas už kelių tūkstančių kilometrų, taip pademonstruodami gerą sąveiką ir su desantininkais, ir su kitų aviacijos OV pavaldžių karinių aviacijos bazių pajėgomis.
Rusijos KOP mokymo mastai po reformos apskritai smarkiai išaugo. Dabar paprastai treniruojasi ne viena aviacijos bazė su keliais orlaiviais, o 20, 30, 50 orlaivių iš kelių aviacijos bazių. Apibendrinant vertėtų pasakyti, kad visos pastaruoju metu vykstančios reformuotų Rusijos Federacijos KOP pratybos vis akivaizdžiau rodo tvirtą šalies pasiryžimą paversti kiekvienos iš JSV aviaciją pajėgiu ir efektyviu vienetu, akivaizdžiai prisidedančiu prie bendrų JSV skirtų užduočių įgyvendinimo.
