Dviejų Alytaus vidurinių mokyklų vienuoliktokai buvo priversti palikti savas mokyklas ir mokslus tęsti kitose tokiose pačiose vidurinėse mokyklose, rašo pirmadienio – „Lietuvos žinios“.
Pagal Alytaus miesto tarybos patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkymo planą nuo 2008 metų rugsėjo „Vidzgirio“ ir „Volungės“ vidurinėse mokyklose nebekomplektuojamos vienuoliktosios klasės, nes ateityje šios mokyklos taps dešimtmetės. Šiam politikų ir švietimo valdininkų užmojui bandė pasipriešinti abiejų mokyklų bendruomenės.
Teismas sustabdė
Abiejų mokyklų mokytojai, palaikomi didžiosios dalies mokinių ir jų tėvų, nenuleido rankų ir pradėjo teisybės ieškoti teisme. Mat galiojančiuose įstatymuose numatyta, jog šalies švietimo sistemoje vidurinių mokyklų neturėtų likti tik po ketverių metų, tai yra nuo 2012 metų. Todėl, alytiškių manymu, „Vidzgirio“ ir „Volungės“ mokyklų aukštesnių klasių moksleiviams, nenorintiems pereiti į gimnazijas, galėjo būti sudarytos sąlygos vidurinį išsilavinimą gauti šiose mokymo įstaigose. Per ateinančius ketverius metus tai buvo galima daryti nestabdant švietimo reformos ir nesukeliant įtampos moksleiviams, kuri yra neišvengiama priverstinio mokyklų keitimo palydovė.
Kauno apygardos administracinis teismas balandžio 16-ąją priėmė nutartį, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo sustabdytas Alytaus miesto savivaldybės tarybos nutarimas dėl „Vidzgirio“ ir „Volungės“ vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo.
Tai buvo pirma ir tikriausiai paskutinė mokyklų bendruomenių pergalė prieš savivaldybės tarybą ir švietimo valdininkus.
Jau kitą dieną po vilčių suteikusios teismo nutarties priėmimo Alytaus miesto taryba patvirtino klasių komplektavimo planą. Juo nebuvo numatyta leisti „Vidzgirio“ ir „Volungės“ vidurinėse sudarinėti 11-ųjų klasių.
“Apie teismo nutartį sužinojome tik po kelių dienų, kai buvo priimtas tarybos sprendimas dėl klasių komplektavimo. Tai grynas sutapimas. Be to, mes privalome vykdyti tarybos sprendimus“, - teigė Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.
Abiejų mokyklų bendruomenės pasipiktino tokia įvykių eiga, todėl kreipėsi su prašymais į miesto tarybos komitetus leisti formuoti 11-ąsias klases. Tačiau mokyklų darbuotojų pateikti argumentai politikų neįtikino - nė vienas komitetas prašymui nepritarė.
Po to darsyk buvo kreiptasi į teismą. Deja, šį kartą teismas mokytojų prašymą atmetė ir nesustabdė tarybos sprendimo, neleidžiančio „Volungės“ ir „Vidzgirio“ vidurinėse mokyklose formuoti 11-ųjų klasių.
Vaikai nesugrįš
Anot V.Valūno, jei teismas būtų leidęs komplektuoti 11-ąsias klases, mokiniai būtų mokęsi pagal neakredituotą vidurinio mokymo programą. „Neabejoju, kad vaikams perėjus į kitas mokyklas mokymosi sąlygos yra pagerintos“, - teisinga permainų kryptimi neabejojo V.Valūnas.
Kitokios nuomonės yra mokinių tėvai ir patys mokiniai. Iš trijų 11-ųjų klasių (apie 90 mokinių), kurios galėjo būti suformuotos „Volungės“ vidurinėje mokykloje, tik maždaug trečdalis nusprendė mokslus tęsti gimnazijoje. Kiti iš vienos vidurinės mokyklos tiesiog perėjo į kitą vidurinę. Panaši situacija ir „Vidzgirio“ vidurinėje.
Negi tik perėjimu iš vienos mokyklos į kitą tokią pačią įgyvendinamas svarbiausias švietimo reformos tikslas - suteikiamas kokybiškas išsilavinimas? Ar ne paprasčiau buvo leisti tų mokyklų mokiniams baigti savas mokyklas?
“Daugelis vienuoliktokų, apsisprendusių baigti ne gimnaziją, bet vidurinę mokyklą, beveik iki paskutinės dienos laukė, kad gal vis dėlto jiems bus leista tęsti mokslus savoje mokykloje. Ir dabar žinau, kad jei tik būtų atrastas variantas, tenkinantis vaikus, užtektų kelių skambučių ir visi sugrįžtų. Pirmą kartą per 24 darbo metus dešimtokus išlydžiu su ašaromis“, - sakė „Volungės“ vidurinės direktorius Leonas Gailius. Jo manymu, šiuo atveju tikriausiai ir vėl pasitvirtins sena tiesa: „Devynis kartus atmatuok ir tik dešimtą pjauk.“
“Pavyzdžiui, per vėlai išdrįsome pasakyti, kad ir profiliavimas nebuvo labai geras dalykas. Tačiau gyvenimas yra negrįžtamas procesas, todėl vaikai, net teismui priėmus mums palankų teismo sprendimą, viduryje mokslo metų nebesugrįš“, - kalbėjo L.Gailius.
Niekas neabejoja švietimo reformos būtinumu, tačiau atkaklus mokyklų bendruomenių pasipriešinimas rodo, jog ji įgyvendinama ne visuomet tinkamai.
Rita KRUŠINSKAITĖ
