Po kampanijos, kurios metu buvo daug painių ir dažnai klaidinančių pareiškimų, šis 58 metų londonietis yra tik vienas iš daugelio britų, pasibaisėjusių tuo, kaip prieš istorinį referendumą vykusi kampanija suskaldė jų visuomenę. „Labiausiai šokiruojantis dalykas dėl viso šito referendumo yra tas, koks asmeniškas jis tapo ir koks užgaulus“, – AFP sakė A.Dunnas po dalyvavimo televizijos debatuose.
Drebėdamas iš pykčio jis kaltino ministro pirmininko Davido Camerono konservatorius, kurie spaudė surengti referendumą ir vadovavo besivaržančioms kampanijoms. „Mane pribloškė tai, ką toriai padarė šiai šaliai. Jie drasko mus į gabalus“, – sakė jis.
Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos kaltina viena kitą melu ir panikos kėlimu, ir vadina viena kitą atitinkamai „Projektu „Baimė“ ir „Projektu „Neapykanta“. Abi stovyklas nepriklausomos institucijos kritikavo dėl faktų iškraipymo.
Dažnai agresyvus debatų tonas kėlė daugelio susirūpinimą, ypač – po parlamentarės, narystės ES šalininkės Jo Cox nužudymo praėjusią savaitę, bet politikos analitikai vis tiek tikisi didelio rinkėjų aktyvumo. „Nors negatyvus agitavimas gali atstumti kai kuriuos žmones, jis taip pat mobilizuoja žmones“, – sakė Esekso universiteto profesorius Paulas Whiteley.
„Visi, net jei to nesupranta ar jaučiasi sutrikę, galvoja, kad tai svarbu“, – sakė jis AFP.
Aistros verda, nes per debatus daugiausia dėmesio buvo skiriama dviem svarbiems klausimams: rizikai, kad išstojimas gali sukelti ekonominį šoką, ir nepageidaujamai tolesnės masinės migracijos iš kitų ES valstybių perspektyvai, jei šalis pasiliktų Bendrijoje.
Britai apskritai nejaučia didelės meilės Europos Sąjungai ir daugumai žmonių ji pastarąjį dešimtmetį buvo šalutinis klausimas.
Šį mėnesį paskelbti „Ipsos Mori“ tyrimo rezultatai rodo, kad esama reikšmingų klaidingų įsitikinimų tokiais klausimais kaip ES vidaus investicijų lygis, kuris vertinamas nepakankamai, ir Britanijoje gyvenančių kitų ES šalių piliečių skaičius, kuris įsivaizduojamas gerokai didesnis nei yra.
Visuomenės nuomonės tyrimo ekspertai sako, kad iš tikrųjų kampanija nelabai pakeitė žmonių nuomonę dėl to, kaip balsuoti. Apklausos nuo sausio mėnesio su retomis išimtimis rodė, kad abiejų stovyklų pozicijos yra praktiškai vienodos.
„Sky News“ internete atliktos apklausos rezultatai trečiadienį parodė, jog 75 proc. respondentų nemano, kad kampanijos padėjo, o 40 proc. net sakė, kad jos buvo aktyviai nenaudingos.
„Baimės ir emocijos“
Londono ekonomikos mokyklos Europos studijų profesorė Sara Hobolt sakė, kad kampanija suteikė informacijos tik nedaugeliui rinkėjų.
„Ji tapo labai negatyvi ir gan smarkiai sutelkta į žmonių baimes ir emocijas, o ne bandė suteikti labiau niuansuotos informacijos apie tai, ką reiškia ES“, – sakė ji AFP.
Ekonomikos ir imigracijos akcentavimas suteikė abiem stovykloms aiškų naratyvą, bet – rizikuojant nepateikti informacijos kitais klausimais, sakė S.Hobolt.
„Sunku atsijoti informaciją ir surasti tikrus faktus“, – sutiko 25 metų Danielis Worwoodas, inžinerijos doktorantas iš Anglijos šiaurės vakarų, kuris remia išstojimą iš ES.
Padėties nepagerina tas faktas, kad pagrindinės politinės partijos pačios yra susiskaldžiusios narystės ES klausimu, nors ir konservatorių lyderis D.Cameronas, ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas remia „Pasilikti“.
Skaldomasis poveikis
Esant tokiai painiavai nerimaujama ir dėl kampanijos skaldomojo poveikio, ypač – dėl nepaliaujamo Britanijos išstojimo šalininkų dėmesio imigracijai.
„Daily Mirror“, kuris remia stovyklą „Pasilikti“, tai pavadino „labiausiai skaldančia, bjauriausia ir nemaloniausia politine kampanija, kokią tik atsimena“ žmonės.
Viename prieštaringiausiai vertinamų kampanijos plakatų, kurį išleido antiimigracinė JK nepriklausomybės partija (UKIP), vaizduojama ilga pabėgėlių eilė ir yra užrašyta „Kritinis taškas“.
Aktyviai proeuropietiškos parlamentarės J.Cox, kuri rėmė Sirijos pabėgėlius, nužudymas kampaniją sustabdė tik laikinai.
„YouGov“ apklausa šią savaitę parodė, jog 50 proc. visuomenės ir 70 proc. už pasilikimą ES balsuoti ketinusių rinkėjų mano, kad šis referendumas dar labiau suskaldė britų visuomenę.
„Buvo daugybė painios informacijos, anekdotų ir melo, kurių nesuprantu“, – sakė 44 metų telekomo darbuotojas Chetas Patelis iš Londono, kuris nori, kad šalis liktų ES.
„Galvoju, kad daug žmonių iš tikrųjų nesuprato tikrųjų klausimų. Ir, vadinasi, jie nėra tikri, kaip jiems balsuoti“, – sakė jis.
„Brexit“ referendumas priešina Londoną ir Škotiją su Vidurio Anglija
Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vykstantis referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ateities tikriausiai supriešins atskirus Jungtinės Karalystės regionus: Škotija ir didieji miestai veikiausiai balsuos, kad išliktų dabartinė padėtis, o Anglijos kaimiškosios vietovės turbūt palaikys pasitraukimo idėją.
„Anglijos provincija prieš Londoną ir keltus“, – susiklosčiusią padėtį komentavo viešosios nuomonės tyrimų organizacijos „YouGov“ buvęs prezidentas Peteris Kellneris.
Proeuropietiški regionai
– Londonas: Šis 8,6 mln. gyventojų turintis miestas yra viena iš svarbiausių pasaulio sostinių, o apklausos rodo, kad apie 60 proc. ateisiančių balsuos, kad Britanija liktų Bendrijoje.
Londono Sitis, vienas iš svarbiausių pasaulio finansų centrų, taip pat yra daugiausiai proeuropietiškas. Pažymėtina, kad Londonas yra itin kosmopolitiškas didmiestis – 37 proc. jo gyventojų yra gimę užsienyje.
Bristolio universiteto Geografijos mokslų mokyklos profesorius Ronas Johnstonas sakė naujienų agentūrai AFP, kad tikėtina, jog ES narystę tvirčiau palaikys „labiau kosmopolitiškos vietovės ... žmonės, kurie labiau susipažinę su Europa, palaiko ryšius su ES, geriau išsilavinę“.
Kituose didžiuosiuose miestuose nuotaikos panašios į vyraujančias Londone, rodo „YouGov“ tyrimas.
„Daugelis eurofilų teritorijų yra universitetiniai miestai, kurių (gyventojų) amžiaus mediana mažesnė – Liverpulis, Mančesteris, Jorkas ir Bristolis“, – sakoma šios organizacijos pranešime.
– Škotija: Iš keturių Jungtinės Karalystės kraštų Škotija yra aiškiai palankiausia narystei Europos Sąjungoje. Neseniai atlikta agentūros „Ipsos MORI“ apklausa rodo, kad narystę Bendrijoje palaiko 64 proc. škotų.
„Škotija išsiskiria iš dalies dėl to, kad ji tradiciškai palaikė glaudesnius ryšius su Europa, ypač Prancūzija, – sakė R.Johnstonas. – Škotija visuomet buvo šiek tiek labiau kosmopolitiška.“
Škotijos nacionalinė partija buvo pasitelkusi škotų palankumą ES savo kampanijoje už šio krašto nepriklausomybę, aiškino tyrėjas.
„Londonas, Škotija ir Šiaurės Airija tikriausiai bus regionai, labiausiai nusistatę prieš „Brexit“ (Britanijos pasitraukimą iš ES), o didžiausio palaikymo „Brexit“ tikriausiai sulauks Anglijos centrinėse srityse“, – sakė Šefildo universiteto Geografijos fakulteto lektorius Charlesas Pattie.
„Velsas atrodo intriguojantis – ne tiek palaikantis „Brexit“ kaip didžioji dalis Anglijos, bet labiau pasisakantis už „Brexit“ negu Škotija arba Šiaurės Airija“, – pridūrė jis.
Pagrindinės „Brexit“ šalininkų teritorijos
– Anglijos provincija: „Brexit“ scenarijus bene labiausiai palaikomas Anglijos kaimiškose vietovėse. Būtent šios teritorijos jaučia didžiausią grėsmę dėl imigracijos ir didėjančio spaudimo viešųjų paslaugų tinklui.
Didėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę menkai urbanizuotoms „žaliosioms juostoms“, supančioms Britanijos didžiuosius miestus, perspėjo pasitraukimo šalininkų stovykla.
„Dėl masinės imigracijos pamatysime, kaip branginamas „Žaliąsias juostas“ pakeičia plentai ir gyvenvietės siekiant suvaldyti milžinišką žmonių antplūdį“, – sakė konservatorių įstatymų leidėjas Chrisas Graylingas, Bendruomenių Rūmų vadovas ir pasitraukimo iš ES šalininkas.
„Didžiausio palaikymo „Brexit“ tikriausiai sulauks Anglijos širdyje – ypač rajonuose palei Anglijos rytų ir pietų pakrantę, iki pat Midlandso ir kai kurių senųjų pramonės miestų šiaurėje“, – pridūrė Ch.Pattie.
Šių regionų gyventojai – imliausi ES narystės priešininkų argumentui, kad imigracija iš kitų Bendrijos šalių mažina atlyginimus, brangina gyvenamąjį būstą ir tampa nepakeliama našta švietimo bei sveikatos apsaugos sistemoms, aiškina R.Johnstonas.
„Būtent juos baugina imigracijos grėsmė“, – sakė profesorius.
– Pajūrio miesteliai: nuosmukį išgyvenantys Britanijos pajūrio miestai yra euroskeptikų tvirtovės ir tvirčiausi prieš imigraciją nusistačiusios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) rėmėjai. Vienintelis į parlamentą išrinktas UKIP narys Douglas Carswellas atstovauja Pajūrio Klaktonui rytinėje pakrantėje.
„Esama išimčių, tokių kaip Braitonas, bet dauguma Britanijos pajūrio kurortų yra nustekenti“, – sakė R.Johnstonas, pabrėždamas, kad buvusios populiarios poilsiavietės nukentėjo išplitus pigiems skrydžiams.
Vietoje verslininkų ir turistų tuose miesteliuose liko daugiausiai senstantys vietos gyventojai – dažnai nekvalifikuoti ir daugiausia baltieji.
„Juose apsigyveno daug žmonių, pasitraukusių iš perpildytų būstų rinkų, tokių kaip Londonas, kurios jiems neįperkamos“, – konstatavo R.Johnstonas.
Nors į tokius miestus atvyksta mažiau imigrantų negu į didmiesčius, susirūpinimas dėl atvykėlių yra pagrindinė paskata palaikyti „Brexit“.
