Europą saugosiančiam priešraketiniam JAV skydui Lenkijoje jau parinkta vieta. Tai apleistas Redzikowo aerodromas netoli Slupsko miesto šalies šiaurės vakaruose. Tačiau apie tai ten niekas dar nežino, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
„Lenkijos armijos alėjoje“ Slupske išliko vienas iš lenkiško socializmo pasiekimų – pieno baras. Virėjos baltais chalatais iš didžiulių aliumininių katilų pilsto sriubas ir nešioja pyragėlius. Valgyklą primenančiame pieno bare tvyro šilta atmosfera, žmonės čia nusiteikę bendrauti, rašo dienraštis. Įskaitant ir pensininkę už kaimyninio staliuko, prisistačiusią tik vardu – Amelija. Ponia Amelija girdėjo, kad šalį valdantys broliai Kaczynskiai siūlo Lenkijoje įrengti JAV priešraketinės gynybos raketas. „Kuo mažesnis, tuo didesnė. Nedideli vyrai visada nori važinėti didelėmis mašinomis, ar ne?“ – taip pakomentuoja ji šią žinią.
Kai G. Bushas su oficialiu vizitu atvyko į L. Kaczynskio rezidenciją prie Baltijos jūros, svarbiausia jų pokalbių tema tapo priešraketinės gynybos sistema. Iš vyriausybinių sluoksnių Varšuvoje pasklido žinia, kad vieta raketoms perėmėjoms dislokuoti jau parinkta. Tai neveikiantis Redzikowo aerodromas šalia 100 tūkstančių gyventojų turinčio Slupsko. Tačiau šio Pomeranijos miesto politikai nieko nežino apie savo laimę. „Priešraketinis skydas pas mus? Jūs žinote daugiau, nei aš“, - tvirtina Kaczynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovas Slupske. Galvą purto ir gyventojų mėgiamas Slupsko gminos vaitas Mariuszas Chmielis: „Tai greičiausiai tik tuščios kalbos“.
Jis turėjo kitokių planų. M. Chmielio teigimu priešraketinis skydas „užvers regiono langą į pasaulį“. Vaitas prieš kelias savaites liepė performinti aerodromo nuosavybės dokumentus. Iš Varšuvos atėjo nuviliantis atsakymas: gynybos ministerija pranešė, kad bet kokių nuosavybės sąlygų keitimas yra sustabdytas.
Aerodromas kaip šansas
Iki 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Redzikowo aerodromas buvo naudojamas ir kariniais, ir civiliniais tikslais. Vėliau atėjo nuosmukio metas. Dabartinį ekonominį pakilimą Lenkijoje dalykiškas M. Chmielis vertina kaip vienintelį silpnai išvystyto regiono šansą. Ir iš tiesų: po to, kai į miestą atėjo pirmieji stambūs prekybos tinklai, Slupske pradėtos trijų didelių prekybos centrų statybos. Nedarbas gminoje nuo įstojimo į ES sumažėjo nuo 35 iki 27 proc., pačiame mieste jis dvigubai mažesnis. Tačiau jo lygis vis dar tebėra aukštas. „200 amerikiečių kareivių – o būtent tiek jų čia tarnaus – situacijos iš esmės nepakeis“, - tvirtina jis.
Visgi 49 metų M. Chmielio pozicijos visiškai neigiama irgi nepavadinsi, rašo „Die Welt“. „Amerikiečiai turėjo pasakyti: gerai, mes statom skydą, bet atvažiuos firma, kuri sukurs darbo vietas“, - sako jis. Būgštavimus, kad regionas gali tapti teroristų atakų taikiniu, vaitas laiko perdėtais. „Priešingai, jis bus ypatingai gerai saugomas“.
Už penkių minučių kelio automobiliu nuo Slupsko, ten, kur remontuojamas apleistas dviejų eismo juostų plentas, yra vieta, jungianti Lenkiją su pasaulio politika. Tai Redzikowo gyvenvietė – aerodromas ir kareivinės. Jų šeimininkas Piotras Golebiowskis, čia dislokuoto Lenkijos karinių oro pajėgų radiotechninio bataliono štabo viršininkas, rodo savo valdas.
Žolė pakilimo take siekia kelius. Seni „MiG“ naikintuvai, kurie čia buvo laikomi iki 2000-ųjų metų, dabar pastatyti prie kareivinių, paveldėtų iš Hitlerio laikų „Liuftvafės“. Iš karininkų kazino belikusi tik iškaba. Čia, kur anksčiau buvo dislokuota naikintuvų eskadrilė, dabar tarnauja kelios dešimtys lenkų kariškių – jie prižiūri radarus. Iki metų pabaigos čia neliks ir jų. Restruktūrizacija, aiškina kapitonas. Jeigu čionai atvyks amerikiečiai, tai ir jie kaip jų pirmtakai stebės oro erdvę. Tik šiek tiek didesniu mastu.
Už kareivinių vartų vietos verslininkas Cezary Staciwa, neseniai uždarbiavęs Belgijoje, atidarė „Lumpex“ parduotuvę, prekiaujančią naudotais daiktais iš Vakarų Europos. Jis žino, kaip nusiteikę miestelyje gyvenantys kariškiai pensininkai: „Jie visi prieš raketinį skydą. Sako, kad pirmąjį smūgį gausime mes.“ Katalikų dvasininkas Janas Gieriatowiczius, pats autoritetingiausias Slupsko dvasiškis, taip pat nedžiūgauja dėl raketų savo kaimynystėje. „Šventajame Rašte pasakyta: „Perkalkit kalavijus į noragus!” Tačiau iš sakyklos jis to nesako – jo manymu tai pernelyg susiję su politika.
57 proc. lenkų – prieš
Lenkija, kuri pernelyg dažnai savo istorijoje buvo priversta gintis nuo svetimųjų ir dažnai sąjungininkų buvo palikinėjama likimo valiai, neturi pacifizmo tradicijų. Tačiau čia nenorima ir pernelyg greitai pritarti amerikiečių pasiūlymui. Vienos apklausos duomenimis 57 proc. lenkų nusiteikę prieš raketinį skydą, ir tik 25 proc. jam pritaria. Prieš dvejus metus viskas buvo visiškai priešingai. Šiandien dauguma ir valdžioje esančių, ir opozicijoje likusių politikų sako, kad taip greitai, kaip buvo pritarta karui Irake, JAV lenkų sutikimo gali nesitikėti. Dauguma reikalauja garantijų iš JAV, jei šalis prisiimtų riziką dalyvauti šiame projekte. Pirmiausia lenkai turi mintyje platesnį karinį bendradarbiavimą ir paramą. Lenkija, pavyzdžiui, turėtų gauti „Patriot“ arba THAAD antiraketinius kompleksus, kad prireikus galėtų atremti raketinės bazės atakas iš kaimyninių valstybių, įskaitant Rusiją, teritorijos, rašo „Die Welt“.
Aptemdytame Lenkijos užsienio reikalų ministerijos kabinete sėdintis ministro pavaduotojas Witoldas Waszczykowskis – vienas iš derybas su amerikiečiais vedančių Lenkijos atstovų. Jis žino visas derybų eigos detales. „Sprendimas dar nepriimtas, bet mums patinka šis projektas“, - sako jis. W. Waszczykowskis iki šiol dirbo Lenkijos ambasadoriumi Irane, dėl kurio pirmiausia ir kuriamas priešraketinis skydas. „Mes sutinkame su grėsmės analize, be to, esame tos nuomonės, kad kuo daugiau JAV kariškių bus dislokuota Lenkijos teritorijoje, tuo geriau“, - teigia jis.
Pasak diplomato, tiesioginio reikalavimo dislokuoti nuo atakų saugančias „Patriot“ raketas Lenkija „dar nepateikė“. „Tačiau mes norime, kad Lenkijai būtų suteikta prieiga prie amerikiečių radaro renkamų duomenų“, - teigia jis.
Lenkija supranta, kad jeigu jai ir iškils kokių nors problemų dėl dalyvavimo šiame projekte, tai greičiausiai ne dėl Irano, o dėl Rusijos. „Mes nenorime tapti svarbiausia JAV ir Rusijos konflikto arena, – tvirtina buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. – Bet jei dėl šio projekto susitarsime su NATO ir ES, galėsime ignoruoti Maskvos protestus. Jei mums tai nepavyks, Putinas kaip apsukrus žaidėjas negailestingai pasinaudos bet kokiomis aljanso spragomis“, - rašo „Die Welt“.
