Dėl glaudžių prekybos ryšių euro zonos skolų krizė kitąmet kirs trapioms Centrinės Europos ir Baltijos šalių ekonomikoms. Pastarosios Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prognozės daug kuklesnės nei rugsėjo antroje pusėje skelbtos Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Tai atspindi toliau blogėjančią padėtį euro zonoje.
ERPB ataskaitoje apie 29 valstybes, į kurias ji investuoja, prognozuojama, kad skaudžiausiai nuo euro krizės nukentės Pietryčių Europa, plėtojanti prekybą su Graikija. Teigiama, kad tų šalių ekonomika kitais metais augs mažiau nei tikėtasi, galima laukti kelių didelių bankų žlugimo.
Recesija gilėja
,,Recesija akivaizdžiai pagilėjo, – interviu ,,BusinessWeek“ sakė ERPB vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas. – Tikimės, kad sprendimų bus atrasta, bet padėties stabilizavimas užtruks."
Susiję straipsniai
Pažadų nuskurdintas Didžiasalis Vakarykščiu didvyriu tapo apsišaukėlis G. Nausėda: pavasarinis optimizmas blėsta N. Roubini: esame prastesnėje padėtyje nei 2008 metais M. Mobiusas: pakartotinės recesijos JAV nebus
Liūdesį keliančios banko prognozės, kad euro zonos krizė gilės persikeldama į šalis už jos ribų, kelia dar didesnį spaudimą Europos Sąjungos (ES) politikams, kurie privalo imtis veiksmų krizės bangai sustabdyti.
,,Centrinės ir Rytų Europos ekonomikos dėl glaudžių ryšių su euro zonos šalimis kitais metais stipriai sulėtės. Taip nutiks dėl dvigubos – fiskalinės ir bankinės – krizės bendrosios valiutos zonoje", – ataskaitoje teigia ERPB vyresnysis ekonomistas Jerominas Zehelmeyeris. Pasak jo, jei euro krizė nebus sustabdyta, recesija išplis į pokomunistinį pasaulį nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Nuo euro zonos skolų krizės pradžios 2009 metų pabaigoje bendrijos politikos sprendėjai ėmėsi daug iniciatyvų jai suvaldyti. Vis dėlto pastangos buvo bevaisės.
Laikas išseko
Interviu JAV dienraščiui ,,Wall Street Journal“ J. Zehelmeyeris teigė, kad laikas euro zonai suvaldyti jau išseko, todėl lyderiai greičiausiai pasirengę pagaliau priimti tinkamus sprendimus.
,,Kai tampa labai blogai, galvoje dažniausiai įvyksta lūžis, – kalbėjo jis. – Pastaraisiais mėnesiais daugiausia problemų kėlė padėties neigimas, bet dabar neigti darosi sunku."
ERPB prognozėmis, penkių Centrinės Europos valstybių ir trijų Baltijos šalių ekonomikos kitais metais augs tik 1,7 proc. – per pusę mažiau nei prognozuota liepą. Ekonomistų teigimu, negalima tikėtis ir spartesnio euro zonos augimo. Tai pirmiausia paveiks eksporto iš Centrinės ir Rytų Europos paklausą.
Supurtys bankus
Regiono bankų sistema taip pat gali stipriai nukentėti, nes beveik trečdalį bankų sektoriaus užimantys Vakarų bankai ,,UniCredit“, ,,Erste Group“ ir ,,Societe Generale“ jau pranešė apie problemas dėl Graikijos vertybinių popierių.
Bėdos Vakaruose neišvengiamai reikš skolinimo apribojimus antriniuose bankuose.
ERPB ragina atgaivinti Vienos iniciatyvą – 2009 metų pradžioje pasiūlytą planą įpareigoti užsienio bankus palaikyti stabilų skolinimo lygį šalyse. Vis dėlto, pasak jo, net jei susitarimas būtų priimtas, savo šalyse skolinimą stabdantys bankai tą patį darytų ir užsienio filialuose.
,,Negalime manyti, kad jie sugriežtins skolinimą savo šalyse, bet nepadarys to Rytų Europoje", – akcentavo J. Zehelmeyeris.
ERPB prognozėmis, Pietų Europos valstybės taip pat susidurs su eksporto į euro zoną lėtėjimu ir bus stipriai paveiktos Graikijos bankų krizės. Pastarieji yra pagrindiniai Balkanų regiono kreditoriai.Graikijos bankai jau pranešė apie milžiniškus nuostolius dėl Graikijos vertybinių popierių supirkimo, Atėnams toliau neišgalint išsimokėti skolų problemos tik gilės. Daugiausia ryšių su ,,sergančia“ Graikija šiandien turi Albanija, Rumunija ir Serbija.
Recesija slinks į Rytus?
ERPB ataskaitoje konstatuojama, kad dėl euro zonos problemų nukentės ir toliau į Rytus esančios valstybės, ne taip glaudžiai susijusios su euro zona eksporto saitais ar bankų sistemomis. ERPB prognozuoja, kad Rusijos ekonomika kitąmet augs 4,2proc. – 0, 5 proc. mažiau nei prognozuota liepą. Pasak ekspertų, Rusijos ekonomika išliks stabili tol, kol naftos kainos išliks pakankamai aukštos.
Ukrainos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino visu procentu – nuo 4,5 iki 3,5 proc.
Banko prognozėmis, euro krizė stipriai paveiks ir Turkijos ekonomiką, kuriai euro zona yra pagrindinė eksporto rinka ir didžiausias kapitalo šaltinis. ERPB prognozėmis, kitąmet šalies ekonomika vietoj planuotų 4 proc. augs vos 2 proc.
Tarp pažeidžiamiausių valstybių šiandien minima Kroatija. Kitaip nei kitos daug įsipareigojimų euro zonai turinčios Rytų ir Vidurio Europos valstybės, ji vis dar nėra ES narė. Tai reiškia, kad šalis nėra apsaugota bendrijos mechanizmais, tačiau turi daug ryšių su bendrija.
,,Blogiausio scenarijaus atveju, jei krizė nebus sustabdyta ir išplis į kitas euro zonos šalis bei keli Europos bankai taps nemokūs, recesija gali išplisti globaliai", – pabrėžia ERPB.
FAKTAI: ERPB prognozės
2011 m. Europos regiono ekonomikos augimas sulėtės iki 4,5 proc. nuo planuotų 4,8 proc.
2012 m. prognozuojamas 3,2 proc. augimas, prognozė sumažinta nuo 4,4 proc.
Centrinės Europos ir Baltijos šalių ekonomika augs tik 1,7 proc., liepą prognozuotas 3,4 proc. augimas. Didžiausias lėtėjimas numatomas
Vengrijoje ir Slovakijoje.
Kitais metais Turkijos ekonomika augs 4,5 proc., Rusijos – 4,7 proc.
