Užkrovę didžiulę mokestinę naštą turizmo verslui, dabar valdžios atstovai siūlo gelbėti jį Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis, skirtomis rinkodarai. Tačiau turizmo atstovai tvirtina, jog siūloma pinigų suma yra tik katino ašaros, neišgelbėsiančios šio verslo nuo spartaus smukimo.
Viešbučiai ir restoranai grasina streikais ir prašo valdžios grąžinti metų pradžioje panaikintą 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Verslininkai tikina, kad dėl išaugusių PVM, nekilnojamojo turto mokesčių, didėjančių energetinių sąnaudų, žlugusio nacionalinio oro vežėjo ši sritis tampa nekonkurencinga lyginant net ir su kaimynėmis šalimis - Estija ir Lenkija. Pabrėžiama, kad siekiant bendro tikslo būtina koordinuoti veiksmus.
Statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo įmonių pajamos 2009 metų sausio-kovo mėn. sudarė 68,3 mln. litų, kai tuo tarpu 2008 metų sausio-kovo mėn. - 93,8 mln., t. y. buvo 27,2 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Silpnos rinkodaros rykštė
Turizmo asociacijos viceprezidentas Kęstutis Ambrozaitis sakė, kad praeitais metais pajamos iš turizmo sudarė 3 mlrd. litų, buvo sukurta per 70 tūkst. darbo vietų. Jo teigimu, dėl sukurtų stereotipų iki šiol Lietuva užsienyje laikoma neva trečiojo pasaulio šalimi ir tik čia atvykę užsieniečiai pamato, jog ji patraukli ir išsivysčiusi valstybė.
"Didžiausia problema yra Lietuvos įvaizdžio kūrimui skiriamas per menkas dėmesys. Šiandien mes esame gerokai atsilikę net ir nuo savo artimiausių kaimynų latvių bei estų, nors daugelio ekspertų nuomone, mūsų šalies turizmo produktas yra geresnis nei kaimynų. Taip pat didelė problema yra pasiekti Lietuvą, ir ne tik lėktuvais, bet ir keltais, apie kuriuos su valdžios atstovais nesėkmingai deramės jau daugelį metų. Žinoma, prie prastos turizmo būklės prisideda ir mokesčių našta. Vėl tapome brangiausia Baltijos šalimi", - vardijo turizmo sektoriaus problemas K.Ambrozaitis.
Jis pažymėjo, kad tiek verslininkams, tiek valstybės biudžetui naudingas konferencinis turizmas baigia išnykti. "Prieš keletą metų buvo atvykę per 3 tūkst. Škotijos futbolo aistruolių, kurie mūsų krašte išleido apie 6 mln. litų; šiuo metu organizuojame konferenciją, kurioje dalyvaus 500 žmonių ir manome, kad jos dalyviai išleis panašią pinigų sumą", - aiškino konferencinio turizmo finansinius pranašumus jis.
K.Ambrozaitis išskyrė internetą, kaip dar vieną šalies įvaizdžio skaudulį, nes, pasak jo, nors šis informacinės sklaidos būdas vienas pigiausių ir lengviausiai įgyvendinamų, tačiau mūsų valstybės internetinė svetainė yra gerokai taisytina. Turizmo departamento duomenimis, per mėnesį portalą www.lietuva.lt aplanko per 30 tūkst. žmonių.
Per mažai skatino atvykti
Ūkio ministro Dainiaus Kreivio nuomone, viešbučiai nesulaukia klientų ne dėl padidėjusio PVM mokesčio, taigi ir pabrangusių paslaugų, bet dėl visą pasaulį krečiančios krizės. Jis pažymėjo, kad net labiausiai turizmą išvysčiusios Europos šalys dabar sulaukia gerokai mažiau turistų. Ministras mano, kad šiuo metu esminės problemos mūsų šalies turizmo sektoriuje yra prastas susisiekimas dėl nacionalinio oro vežėjo žlugimo, nesureguliuota rinkodara bei prastas turizmo sektoriaus valdymas ir organizavimas, per menka infrastruktūros plėtra ir nepalanki verslo aplinka.
"Ūkio ministerijos (ŪM) duomenimis, daugiausia turizmo sektoriaus kritimą lemia vidaus turizmas, kuris sumažėjęs 29 proc., tuo tarpu atvykstamasis turizmas yra kritęs 12 procentų. Mano nuomone, iki šiol valstybė nuveikė mažai darbų skatindama atvykstamąjį turizmą. Neabejotinai neigiamą poveikį turizmui turi tiesioginių skrydžių į mūsų šalį sumažėjimas. Metų pradžioje turėjome per 30 tiesioginių skrydžių į Vilnių, šiandien jų - tik 13", - dėstė ūkio ministras.
D.Kreivys pabrėžė, kad yra gauta per 700 mln. litų ES paramos, kuri skiriama turizmo viešajai ir privačiai infrastruktūrai plėtoti. Anot ūkio ministro, šiais metais viešojo turizmo infrastruktūros projektams yra skirta beveik 23 mln. litų.
"Prie pagrindinių atvykstamojo turizmo rinkų, į kurias turėtų būti nukreipta rinkodara, priskirtume Vokietiją, turinčią 100 mln. gyventojų, taip pat Lenkiją, Rusiją, Baltarusiją, Latviją ir Estiją. Dabar pagrindinis lėšų šaltinis - ES struktūrinė parama, kurios didelę dalį būtų galima panaudoti turizmo problemoms spręsti", - kalbėjo jis.
Ūkio ministras ragino, kad artimiausiu metu būtų suformuotos įvairių turizmo sektoriaus sričių - sveikatingumo, kultūrinio, konferencijų, ekologinio turizmo, informacinių turizmo centrų - specialios darbo grupės, kurios parengtų turizmo skatinimo paketus. D.Kreivys pabrėžė, kad paruošus minėtus paketus būtų galima skubos tvarka, t. y. jau liepos viduryje, skelbti ES paramos projektų konkursus.
Asociacijai surišo rankas
Bet Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patikino, kad ES parama neištaisys sudėtingos viešbučių padėties. Be to, šįmet nuspręsta nebeleisti konkursuose dalyvauti asociacijoms, todėl, pasak jos, tai dar labiau apsunkina smulkesnių viešbučių padėtį.
"Dabar kiekvienas, net ir mažiausio viešbučio savininkas, turės samdyti projektų rašytojus. Anksčiau šį darbą atlikdavo asociacija. Mes organizuodavome įvarius viešbučių darbuotojų mokymus visiems nariams, o dabar koks Gargždų ar Marijampolės viešbutis turės pats rašyti projektą ir tam skirti dalį savų lėšų. Asociacija norėtų perimti šalies tinklalapio koordinavimą iš Valstybės turizmo departamento, tačiau dabar asociacijai visiškai surištos rankos", - piktinosi Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
E.Šiškauskienė pabrėžė, kad verslininkai šiuo metu itin pasigenda įvairių gerų turizmo skatinimo idėjų koordinatoriaus. Pasak jos, šiuo metu su ŪM bandoma derėtis dėl tokio koordinatoriaus steigimo. Šį trečiadienį planuojamas susitikimas su ŪM bei turizmo verslo atstovais dėl ES lėšų panaudojimo galimybių.
Eglė KAPOČIŪTĖ
