Keistas noras paragauti kreidos, palaižyti ledo, bendras silpnumas, irzlumas, nuolatinis mieguistumas – tik keli simptomai, kad vaiko organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Iš tikrųjų neretai tai išduoda ir po sunkai pastebimais požymiais besislepiančią mažakraujystę.
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės hematologijos centro vadovė docentė Lina Ragelienė teigė, kad mažakraujystė gali būti ir įgimtas, ir įgytas sveikatos sutrikimas. „Dažniausiai vaikams dziagnozuojama geležies stokos ir floliatų stokos anemija.Vidutinio sunkumo ir sunki vaikų mažakraujystė paprastai gydoma ligoninėje“, – sakė medikė.
Vaiko irzlumas – nebūtinai „ožiukai“
Kalbėdama apie tai, kaip vystosi mažakraujystė ji akcentavo, kad dažnai į medikų rankas patenka pacientai, kurių tyrimų rodikliai dar nesiekia tam tikrų kritinių ribų, bet žmonės jau jaučia anemijai būdingus negalavimus. „Mūsų skyriuje galite pamatyti vaikų, kurie bėgioja koridoriumi ir jų hemoglobino rodiklis yra 26. Suaugusiesiems tai atrodo nesuderinama su gyvybe, o šie vaikai prisitaiko.“
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių anemijos požymių – širdies ritmo pagreitėjimas, mat kūne sumažėjus deguonies kiekiui širdis ima greičiau varinėti kraują. Kitas požymis – silpnumas, mat deguonies trūksta ir raumenims: „Kai mažas vaikas, lanksto ar vaikšto, o paskui sako mamai „panešk“, tai nebūtinai reiškia lepumą. Nuo mažakraujystės kenčiantis vaikas pavargsta, jis ima dusti, neturi nuotaikos. Panašiai yra vyresniems vaikams: jei vaikas, grįžęs iš mokyklos, eina miegoti ir jį sunku sudominti, sako, kad yra pavargęs ir nori miego – verta sunerimti.“
Norisi ledo, smėlio ir kreidos
Medikės teigimu, sergantiesiems mažakraujyste būdingas dirglumas, vaikai tampa pikti, sutrinka dėmesys: „Jei mokytojas sako, kad vaikas gali sutelkti dėmesį vos 15 minučių, o paskui tampa nevaldomas, tėvams vertėtų pasidomėti, ar atžala neturi polinkio į mažakraujystę. Neretai mažakraujystę išduoda skrandžio rūgštingumo, svorio ir ūgio sutrikimai.
„Kartais mažakraujystė pasireiškia tokiais liaudyje žinomais dalykais kaip ledo, smėlio valgymas, gali kilti noras užkąsti popieriaus ar kreidos. Taip organizmas stengiasi kompensuoti reikalingų medžiagų trūkumą“, – kalbėjo medikė. Sunkiausiai serga vegetarių vaikai
Dažniausiai serga vegetarių vaikai
Medikės teigimu, liūdna tendencija, kad dažnai nuo mažakraujystės, o neretai ir kitų jos keliamų sveikatos komplikacijų kenčia vaikai, kurių tėvai maitinasi gana specifiškai. „Tai vegetarių motinų vaikai, kurie maisto medžiagas gauna tik iš augalinės kilmės produktų, o tų, kurios yra gyvulinės kilmės maiste, negauna, be to, mamos nevartoja jokių maisto papildų. Juk nėštumo metu kai kurių medžiagų poreikis organizme išauga iki trijų kartų, tad vaisiui išsivysto mažakraujystė“, – aiškino L. Ragelienė.
Medikės teigimu, neretai vegetarės mamos nė nenori girdėti, kad jų vaikų mityba nevisavertė ir net kenksminga sveikata: „Tada mamai sakoma, kad ji pati gali būti vegetarė, bet vaikui, kenčiančiam nuo mažakraujystės, reikės nuolatinio medicininio gydymo. Vaikas turi teisę būti maitinamas visavertiškai. Kai jis paaugs, galės pasirinkti gyvenimo būdą. Yra buvęs atvejis, kai vaikas tris kartus pateko į reanimaciją, jo būklė buvo labai sunki. Šis košmaras tęsėsi, kol įsikišo vaiko tėvas ir pasakė, kad daugiau tokiam cirkui tęstis neleis.“
Labiausiai, anot medikės, mažakraujyste rizikuoja susirgti kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų, paaugliai ir vegetarai, nėščios ir žindančios moterys.
„Motinos, kurios kenčia nuo geležies stokos, gimdo vaikus, taip pat sergančius geležies stokos anemija. Tas pats pasakytina ir apie anksčiau gimusius kūdikius, nes geležis vaisiaus organizme ima kauptis tik trečiame nėštumo trimestre, o jei vaikas neišbuvo gimdoje viso nėštumo laiko, natūralu, kad gimęs jis kentės nuo geležies trūkumo“, – pasakojo gydytoja ir pridūrė, kad tokie kūdikiai lėčiau auga, sunkiau mokosi, mažėja jų intelektualinis potencialas.
Kodėl vaikiškos košės suaugusiajam neįsiūlysi
„Šiuolaikinei mamai atrodo, o tai būtina išmušti iš galvos, kad vaiką reikia dešimt kartų per parą maitinti mamos pienu ir jam to užteks. Tikrai taip nėra. Vaikas nuo septynių mėnesių turi gauti papildomo maisto. Pieno mažyliui nepakanka, jame nėra geležies, vitamino B12 ir kitų būtinų medžiagų“, – sakė medikė. Anot jos, mamos skudžiasi, kad vaikas nevargo košės, bet mažylis įprato prie pieno, pienas ilgai užsibūna skrandyje, kol yra suvirškinamas, todėl vaikas valgyti nenori. Be to, vaikams verdamos košės sunku įsiūlyti suaugusiesiems.
„Ar jums skani bulvių, morkų ir kopūstų košė? Man ji neskani, kodėl norite, kad vaikai ją valgytų?“ – klausė medikė ir prisiminė istoriją, kai dvejų metų mergaitė per parą išgerdavo apie pusantro litro karvės pieno ir su šio gėrimo buteliu niekur nesiskirdavo. „Vaikas buvo apkūnus, jam buvo diagnozuota sunkaus laipsnio geležies anemija. Kai mamai pasakėme, kad nebeduotų pieno, vaikas nevalgė dvi dienas, trypė kojomis, mušė mamą, bet po poros dienų pasakė, kad galiausiai sutinka gerti ir „raudoną pieną“ – sultis.“
Gydytoja pasakojo, kad vis dar pasitaiko mažakraujystės atvejų, kai vaikai ja suserga dėl gyvenimo pusbadžiu: „Į mano klausimą, kaip dažnai šeimoje valgote mėsą, būna atsakoma, kad tik 1–2 kartus per mėnesį, o dažniausiai maitinamasi bulvėmis ir makaronais. Kitas atvejis – 5 metų berniukas iš Vilniaus rajono nenori važiuoti namo, nes ligoninėje labai skaniai maitina, o juk žinoma, kad ligoninėje maistas nėra toks, kurį vadintume labai skaniu. Jei 5–6 metų vaikas pas mus patenka dėl mažakraujystės, yra dvi priežastys – arba jis serga rimta liga, arba badauja.“
