Sužinojęs, kad Holivudas ketina ekranizuoti „Da Vinčio kodą“, jo autorius Danas Brownas nebuvo sužavėtas, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ .
Šis filmas prieš trejus sulaukė tokio pat milžiniško pasisekimo kaip ir knyga bei uždirbo 750 mln. JAV dolerių, todėl D. Brownas leido ekranizuoti ir kitą jo kūrinį − šiuo metu ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos kino teatruose rodomus „Angelus ir demonus“.
Skandalai išgarsino autorių
2006 metų gegužę Kanų kino festivalio išvakarėse vienas įtakingas kardinolas pareiškė, kad krikščionys į D. Browno knygą „Da Vinčio kodas“ bei jos ekranizaciją turėtų reaguoti teisiniais veiksmais, nes kūrinys neva įžeidžia Kristų ir Bažnyčią.
Toje knygoje pasakojama detektyvinė istorija apie bandymus atskleisti Kristaus gyvenimo paslaptis, kurias viena slapta draugija saugo šimtmečius. „Da Vinčio kode“ taip pat rašoma, kad Jėzus vedė Mariją Magdalietę ir susilaukė vaikų.
Kad ir kokių prieštaringų nuomonių sulaukė kūrinys, šiandien D. Brownas – garsiausias ir daugiausia uždirbantis rašytojas, o jo knyga buvo išversta į daugiau kaip 40 pasaulio kalbų ir autoriui uždirbo beveik 350 mln. dolerių.
Niekas negali paneigti teiginių
Amerikiečių rašytojas D. Brownas ir jį išgarsinusio romano „Da Vinčio kodas“ leidėjai tikėjosi, kad kontroversiškas knygos turinys sukels didesnę audrą, tačiau taip neatsitiko. Katalikų bažnyčia susilaikė nuo didesnių komentarų, o tuometinis popiežius Jonas Paulius II net priėmė rašytoją ir jo žmoną Blythe Vatikane.
Problemų kilo tik parapijų kunigams, kai turistai ėmė plūsti į Paryžiaus Šv. Sulpicijaus bažnyčią ir į Škotijos miestelį Rosliną, kur, anot autoriaus, iliuminatai – slaptų ezoterinių draugijų, siekusių tikrojo Dievo pažinimo, nariai − paliko užuominų, galinčių padėti atskleisti Kristaus paslaptį.
Keistai pasijuto ir mokslininkai, jie net neįsivaizduoja, kaip paneigti D. Browno iškeltus teiginius. Daugybę mistinių ženklų ir simbolių galima interpretuoti įvairiai, tad nemažai skaitytojų tebetiki tuo, ką papasakojo fantazijos nestokojantis rašytojas. Bažnyčia laikosi nuomonės, kad populiarioji knyga – tik grožinės literatūros kūrinys.
Įkvėpė studentų ir saugumo dvikova
Naujojo Hampšyro valstijos (JAV) elitinės Ekseterio akademijos Anglistikos katedros dėstytojas D. Brownas rašytojo karjerą pradėjo 1996 metais. Pirmoji jo knyga vadinosi „Skaitmeninė tvirtovė“.
Idėją siužetui pakišo 1995-ųjų įvykiai Ekseterio mokykloje. Tuomet į studentų miestelį įsiveržė specialiųjų saugumo tarnybų agentai ir sulaikė keturis studentus. Pasirodo, studentai virtualioje erdvėje buvo surengę karštą politinę diskusiją. Vienas įsiaudrinęs jaunuolis išrėžė, kad politinė padėtis jį taip siutina, jog galėtų užmušti Billą Clintoną, kuris tuo metu ėjo šalies prezidento pareigas.
Užteko šios frazės, kad Amerikos „Secret Service“ agentai pasirodytų studentų miestelyje. Tačiau teisėsaugininkai greitai išsiaiškino, kad studentai neplanavo nužudyti JAV prezidento, todėl jaunuoliai buvo paleisti. D. Brownui bene labiausiai parūpo, kaip saugumo tarnybų darbuotojai sužinojo, ką studentai susirašinėjo elektroniniais laiškais.
Būsimasis rašytojas atskleidė, kad Nacionalinės saugumo agentūros kompiuteriai skenuoja visus elektroninius laiškus ieškodami dviejų žodžių − „nužudyti“ ir „Clintonas“ − kombinacijų viename sakinyje. Būtent šią temą D. Brownas ir panaudojo savo pirmajam romanui „Skaitmeninė tvirtovė“. Jame buvo daugybė kriptogramų, meilės istorija, veikė slapti agentai.
Milžiniški honorarai
Ši knyga sulaukė palankių atsiliepimų, tačiau bestseleriu tapo tik po neįtikėtinos „Da Vinčio kodo“ sėkmės. Rašytoju tuomet susidomėjo ir Holivudas. Kino studija „Columbia Pictrures“ nupirko iš D. Browno teisę ekranizuoti „Da Vinčio kodą“ už 6 mln. dolerių.
Už teisę išleisti vieną paskutinių D. Browno knygų „Saliamono klubas“ leidykla rašytojui sumokėjo didžiausią pasaulio istorijoje avansą – 40 mln. dolerių. Tikėtina, kad šio kūrinio sėkmė bus ne mažesnė nei „Da Vinčio kodo“, kuris prie knygų sugrąžino milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
TIK FAKTAI
D. Browno knyga „Da Vinčio kodas“ įtakingo leidinio „The New York Times“ bestselerių sąraše pirmoje vietoje išsilaikė net 56 savaites.
D. Brownas daugelį metų dirbo dėstytoju Ekseterio akademijoje, kurią pats baigė 1982-aisiais. Šioje mokymo įstaigoje 35 metus matematiką dėstė jo tėvas.
Didžiausia rašytojo žmonos Blythe aistra – Leonardo Da Vinci kūryba. Kelionės po Europą metu ji vyrą vedžiojo po Luvrą ir atkreipė dėmesį į pagoniškus elementus savo mėgstamo dailininko kūriniuose.
Keliaudama po Europą B. Brown įspūdžius užsirašė, o paskui savo užrašus perleido vyrui. Jis atsidėkodamas žmonai paskyrė „Da Vinčio kodą“.
