Be kita ko, taip pat buvo surasta mažesnių sprogmenų pilna 50 kilogramų bomba.
Policijos pareigūnams ir vėl tenka stabdyti eismą Bakanausko gatvėje. Čia šlaito apačioje čiurlenančiame upelyje vėl aptikti sprogmenys. Juos surado asociacijos „Kauno tvirtovė“ vadovas, apžiūrinėdamas tvarkomą vietovę ir pastebėjęs, kad ant šlaito talkos metu ištrauktas padangas piktadariai vėl nurideno žemyn į upelį. Štai ką užfiksavo vyriškis nusileidęs nuo kalno prie upeliuko.
Į įvykio vietą atskubėjo policija, ugniagesiai ir medikai. Išminuotojai apžiūrėjo abu Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenis. Pasak specialistų, didžioji – padegamoji bomba – itin pavojinga, jei tokia sprogtų, supleškėtų milžiniška teritorija, mažesnioji iškultų langus puskilometrio spinduliu.
„Pilna padegamoji C-250 gali padegti visą Kauno mikrorajoną. SD 50–400 – 500 metrų atstumu gali išdaužyti langus, o skeveldros gali pasklisti dar ir didesniu nuotoliu“, – sako sprogmenų neutralizavimo vyr. specialistas Tadas Kazlas.
Padegamosios bombos vienos pavojingiausių, naudotų karo metu, jose esanti klampi medžiaga lengvai gali užsiliepsnoti vandenyje ar net sniege.
„Padegamojo skysčio napalmo tikrai didelis kiekis ir ji viena iš didesnių padegamųjų bombų buvo Antrojo pasaulinio karo laiku. Nežinome pasekmių, kaip vandenyje, bet gaisrą miško tikrai būtų sukėlus“, – pasakoja asociacijos „Kauno tvirtovė“ vadovas Robertas Juknevičius.
Išminuotojai, apžiūrėję aviacinės padegamosios bombos korpusą, pamatė įtrūkimą, pro kurį, kaip tikimasi, degi masė gal jau buvo ištekėjusi, tačiau kokie likučiai viduje – nežinia. Bomba dar buvo su sprogdikliu. Vis dėlto įvertinę, kad abu sprogmenis saugu vežti, nugabeno juos į Kazlų Rūdos poligoną ir ten sunaikino.
Per mėnesį išminuotojai į šią vietą Bakanausko gatvėje skuba jau 3 kartą. Šis pavojingas radinys aptiktas vos keliais metrais tolėliau nuo vietos, kur išminuotojai plušo prieš savaitę, traukdami beveik šimtą aviacinių betoninių bombų.
Tąkart šių betoninių sprogmenų pirminė apžiūra rodė, kad bombos tėra mokomosios. Tačiau, naikinant jas, paaiškėjo, kad jos galėjo būti naudotos ir kaip cheminis ginklas, pasitvirtino. Vienoje aptikta kapsulė su itin pavojingu fosforu.
„Stiklinė kapsulė, tik negaliu pasakyti kokia fosforo sudėtimi užpildyta, tai ji turėtų būti tikrai pavojinga. Ji buvo apie 25 centimetrų ilgio ir apie poros centimetrų diametro. Jos būdavo įdedamos į tas betonines bombas, jose būdavo nuo 6 iki 12 kapsulių, įdėta mediniuose penaluose, tose ertmėse“, – teigia R. Juknevičius.
Baltojo fosforo net menka dalis – dešimtadalis gramo – yra mirtina žmogui. Pasak Roberto Juknevičiaus, pasitvirtina baisiausi įtarimai, kad po viršuje buvusiais mažiau pavojingais sprogmenimis sukrauti galingi ir itin kenksmingi.
O upelis, pasak specialistų, dabar labai užneštas, tad jo gylį, kaip ir jame slypinčius sprogmenis, sunku nuspėti.
„Ką mes galime pasakyti, kiek dar nuplaus vanduo. O jis plauti dar turi daug pagal seną horizontą. Pagal senus žemėlapius žiūrint, čia gali būti sąnašų dar keli metrai“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Kyla didžiulis pavojus aplinkiniam Aleksoto mikrorajonui. Tad, baiminantis tragedijos, asociacijos „Kauno tvirtovė" nariai artimiausiu metu planuoja kreiptis į įvairias institucijas ir prašyti, kad šią vietą atidžiai apžiūrėtų ir imtųsi nuoseklių išminavimo darbų.
