Po lietuviško rasizmo kauke slepiasi baimė bei nepasitenkinimas dabartiniu gyvenimu.
Nieko nebesuprantu. „Lietuva – lietuviams!“ – rėkia savanorė rusiška pavarde Violeta Iljinych. Ne tik rėkia – ji dargi „davė į galvą“ tamsiaodei televizijos žvaigždei Bernin. Už tai teismas Violetą pripažino rasiste ir nuteisė kalėti 43 paras.
V. Iljinych – tik viena iš tūkstančių mūsų šalies rasistų. Dauguma jų slepiasi internete. Prokurorai kasmet vis daugiau rasistinių komentarų autorių traukia atsakomybėn, o išpuolių prieš kitataučius internete daugėja. Panagrinėkime, kodėl.
Išgarsėjome užpuolę kitataučius
Patinka mums ar ne, tačiau netgi Lietuvos vardas pirmą kartą senuosiuose raštuose prieš 1000 metų paminėtas dėka kruvino užpuolimo, kurį šiandienos teisininkai apibūdintų kaip rimtą nacionalistinį išpuolį prieš kitataučius.
„1009 metų kovo 9 dieną šventasis Brunonas, (...) arkivyskupas ir vienuolis, (...) Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių nukeliavo į dangų“, – rašoma Kvedlinburgo metraštyje.
Viena paguoda, kad tiems laikams toks elgesys buvo normalus – senovėje visi vieni kitiems kaukoles skaldė pernelyg nežiūrėdami tautybės ir odos spalvos.
Ilgainiui išmokome tolerancijos. Ne vieną amžių neblogai sugyvenome su žydais, lenkais, rusais ir net musulmonais totoriais. Tiesa, per Antrąjį pasaulinį karą nedidelė dalis mūsų tautiečių elgėsi sadistiškai su žydais, bet dėl to kaltę turėtų prisiimti vokiečių fašistai.
Apie tautinę toleranciją sovietų laikais sunku ką nors pasakyti. „Visos tautos – sesės!“ – iš tribūnų rėkė „liaudies deputatai“. Ką tuo metu mąstė pati liaudis – velniai žino, bet nuo blogų poelgių prieš kitataučius saugojo KGB ir milicijos apynasris.
Nauja karta, naujos pažiūros
Naujas mūsų tautos požiūris į kitataučius ėmė skleistis, nepriklausomybės dirvoje užaugus naujajai kartai. Pernai balandžio 8-ąją įvyko toks incidentas, kad jo atgarsiai nuvilnijo per visą Lietuvą ir net užsienį.
Iš Pietų Afrikos Respublikos kilusi, į Lietuvą atitekėjusi televizijos žvaigždė Bernin (Berneen Candice Naidoo-Čereška) tą vakarą su drauge ėjo sostinėje pro Šv. Onos bažnyčią. Ten būriavosi būrelis radikaliai nusiteikusio jaunimo. To paties, kuris buvo ką tik pražygiavęs Vilniaus gatvėmis su skanduote „Lietuva – lietuviams!“ Keli jaunuoliai užkabino tamsiaodę Bernin, o aršiausiai nusiteikusi Violeta Iljinych pribėgo, ją iškoneveikė ir kelis kartus užvožė per veidą.
Po patirto šoko atgavusi amą Bernin kreipėsi į medikus ir policiją.
Iki tos dienos net į žymiai rimtesnius į rasistinius išpuolius policija žvelgė pro pirštus. Pavyzdžiui, policininkai abejingai stebėjo prieš pat incidentą su Bernin pagrindine sostinės gatve pražygiavusį nacionalistų paradą, kurio dalyviai skandavo prieš kitataučius. Tačiau kai LNK dėl savo žvaigždės Bernin išpūtė skandalą, policija lyg būtų atsibudusi iš letargo miego. Pareigūnai įtariamąją V. Iljinych suėmė ir už grotų laikė net tris savaites.
Po ilgiau nei metus trukusio bylos nagrinėjimo savanorė V. Iljinych pripažinta ne tik chuliganiškai pasielgusi, bet ir kursčiusi rasinę neapykantą. Ji nuteista kalėti 43 paras. Kadangi 23 dienas mušeika patriotė jau už grotų atbuvo, tad jos laukia dar 20 parų nelaisvės. Tiesa, nuteistoji nuosprendį apskundė – prašo ją išteisinti arba už smulkų chuliganizmą nubausti ir Bernin, esą provokavusią konfliktą, pirštu parodžiusią nepadorų gestą.
Rasistų internete daugėja
V. Iljinych – šiuo metu garsiausia mūsų šalies rasistė, bet tikrai ne vienintelė. Atvirkščiai – viena iš daugelio. Tai išaiškėjo Lietuvoje išplitus internetui ir galimybei žinių tinklalapių skaitytojams rašyti komentarus. Vos tik atspausdinama žinutė apie kitataučius, pasipila rasistiniai komentarai bei pareiškimai. Ir ne šiaip pareiškimai, o raginimai kitataučius vyti lauk, mušti ar net žudyti.
Komentuotojai nemėgsta lenkų, dažnai užsipuola rusus. Čigonai beveik nevadinami kitaip, kaip vagimis ir narkotikų platintojais. Na o kai kalba pasisuka apie žydus, purvas ir amoralūs pareiškimai liejasi upe, nors daugelis autorių su žydu nėra net kalbėję!
Kadangi už nesantaikos ir smurto kurstymą numatyta atsakomybė, teisėsaugos pareigūnai skaito komentarus ir, nustatę pačių aršiausiųjų autorius, juos tempia į teismus. Bet rasistų ir ksenofobų (tų, kurie nemėgsta kitataučių) tik daugėja. 2005-aisiais teismui buvo perduoti 3 rasistai. 2006 metais teisėsaugos tampyti 17 nepraustaburnių, o užpernai ir pernai – per tris dešimtis.
Įdomu, kad nekultūringus komentarus rašo ne tik buki ar mažamoksliai piliečiai, bet ir medikai, gydytojai, pedagogai, verslininkai.
Neapykanta – net iš universitetų
Neįgali 69 metų gydytoja iš Kelmės buvo nubausta 650 litų bauda, nes perskaičiusi apie Vilniuje sumuštus juodaodžius juos išvadino „parazitais“.
750 litų baudos sulaukė ir 37 metų pasiturintis emigrantas, gyvenantis Londono prestižiniame rajone. Grįžęs atostogų į Švenčionis pas tėvus, vyras jų kompiuteriu parašė du antisemitinius komentarus – siūlė... žudyti žydus.
Vieningosios lietuvių nacionaldarbininkų partijos lyderį M. Murzą komentaruose liaupsino, o kartu neapykantą čigonams bei žydams kurstė verslininkas iš Plungės. Jam teismas skyrė 500 litų baudą.
Vilniaus Gedimino technikos universitete dirbantis 48 metų vyriškis buvo nubaustas 1040 litų bauda, nes siūlė pastatyti paminklą Antrojo pasaulinio karo žydšaudžiams lietuviams. Komentarą antisemitas parašė iš universitete esančio kompiuterio, tad pridarė daug bėdų ir universitetui.
Nemalonumų darbdaviams prišaukė ir vienoje Kauno bendrovėje darbų saugos ir sveikatos specialiste dirbanti 61 metų moteris. Už etiką peržengiantį komentarą teismas jai skyrė 1300 litų baudą.
27 metų kaunietis nustebo sulaukęs pareigūnų, nes savo antisemitinį komentarą Kauno technologijos universiteto bibliotekoje buvo parašęs prieš 4 metus. Nepraustaburnis jau buvo baigęs universitetą ir komentarą seniai užmiršęs, bet baudos neišvengė.
Įkliuvėliai keičia pažiūras
Atrodytų, pasaulis jau turėjo balsu šaukti, kad Lietuva esanti smurto propaguotojų šalis, kad į ją kaip į kokį Iraką, Afganistaną, Somalį ar Etiopiją geriau nevažiuoti, nes, girdi neišneši sveiko kudašiaus... Bet pasaulis tyli, o turistai atvažiuoja. Kodėl nebijo?
Atsakymą žino baudžiamąsias bylas dėl rasinės neapykantos tiriantys pareigūnai. Pastebėta, kad internete rasistinius komentarus rašantys skaitytojai dažniausiai drąsūs būna tik prie kompiuterių – vos jų namuose su kratos orderiu apsilanko policininkai, drąsa išgaruoja kaip kamparas. Jokio pasipriešinimo uniformuotiems svečiams, jokių pareiškimų, jokių protestų. Atvirkščiai. Daugelis jų akimirksniu tampa mandagūs ir tikina, esą tik išsakė savo nuomonę, nieko nenorėjo įžeisti, esą smurto neskatina ir dėl visko labai gailisi.
Austrijos žydas, žymus psichiatras Alfredas Adleris (1870–1937), Z. Froido pasekėjas ir individualistinės psichologijos tėvas, dar praėjusio šimtmečio pradžioje pastebėjo, jog polinkį į rasizmą bei fašizmą sukelia asmenybės neįsisąmonintas nepasitenkinimas savo gyvenimu, dvasinės pusiausvyros ir laimės jausmo stoka.
Šiais laikais internetas – bene geriausia vieta realizuoti šį nepasitenkinimą. Nes radikalios nuomonės reiškiamos santykinai saugiai – anonimiškai, prisidengus pseudonimu.
Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas mano, kad lietuviško rasizmo paslaptis glūdi mūsų tautiečių psichologijoje. Nepraustaburniai komentuotojai nesuvokia turį psichologinių problemų – jie nepatenkinti savo gyvenimu. Užuot užsiėmę savianalize, nepasitenkinimą tokie realizuoja išpuoliais internete, išlieja savo negatyvius jausmus. Išsiliejus, kaip išsivėmus ar išsividuriavus, gyvenimas nė kiek nepagerėja, tačiau bent tą akimirką nelaimėliui truputį palengvėja.
Mus valdo baimė ir nepasitenkinimas?
Kažkuris iš Lietuvos psichologų atliko įdomų eksperimentą. Jis paklausinėjo vyresnės kartos žmonių, kokia būtų jų reakcija, jei sūnus ar dukra praneštų apie santuoką su kitos rasės žmogumi. Paaiškėjo, jog kuo gūdesnė provincija, tuo didesnė svetimtaučių baimė. Kodėl? Pirma, žmogui natūralu bijoti visko, kas nepažįstama, o dauguma Lietuvos kaimų gyventojų kitos rasės žmogų iki šiol vis dar tėra matę tik per televizorių. Antra, kaimuose vis dar gajos bendruomenės.
Nors jau nebe A. Vienuolio Veronikos laikai, nėščios merginos nebesiskandina, tačiau kaimų bendruomenėse vis dar stipri socialinė kontrolė, vis dar bijoma aplinkinių reakcijos – „Ką žmonės pasakytų, kai gimtų spalvoti anūkai“. Taigi kitos spalvos žento ar marčios paprasčiausiai bijoma.
Kad esame nelaimingų žmonių tauta, žinome ir be tyrimo – juk Europoje pirmaujame pagal savižudybių skaičių. Na, o kad mūsų rasistams iš tikro rūpi ne tiek „rasiniai klausimai“, kiek išsilieti dėl nepasitenkinimo gyvenimu, rodo kad ir tos pačios nuteistos Bernin skriaudikės V. Iljinych elgesys.
Ši mušeika, išaiškėjo, tvatina ne tik kitataučius. Netrukus Violeta stos prieš teismą ir už tai, kad 2007 metų gruodį sostinės Vingrių gatvėje sumušė Eriką Borovikovaitę, kurios tikrai nei negre, nei kitataute nepavadinsi.
Tad išeitų, jog kitataučių mes tikriausiai ne tiek nekenčiame, kiek jų bijome. Ir iš baimės, dėl nepriteklių, dėl nelaimingo gyvenimo jausmo taškomės purvu ant visų, kurie ne tokie, kaip mes. O kam niežti kumščiai kaip savanorei V. Iljinych, tas puola tiek kitataučius, tiek savus.
Sigitas Stasaitis
