Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai buvo signataras, aktyviai ėmęsis visų darbų, reikalingų Lietuvos nepriklausomybei atkurti.
Šalies vadovo teigimu, ypatingai svarbus L. N. Rasimo indėlis kuriant pagrindinius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, tame tarpe ir Lietuvos Konstituciją.
„Vienas esminių L. N. Rasimo darbų – dvišalės tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos rengimas. Unikali 1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų yra vienintelė sutartis, kurioje Rusija pripažįsta įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją“, – teigia G. Nausėda.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis žmogus buvo drąsus ir prisidėjo prie Lietuvos laisvės.
„Kai mus palieka tie, kurių drąsa mums davė laisvę, pajuntame didėjančią atsakomybę tą laisvę kurti. Mus paliko žmogus, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kelio į nepriklausomybę ir atstatytos valstybės kūrimo. Netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą pareiškė Seimo ir savo vardu.
„Netekome aktyvaus politiko, teisininko, visuomenininko, kuris visuomet buvo svarbių Lietuvai įvykių sūkuryje, kuriam nuoširdžiai rūpėjo šalies ir visuomenės gerovė. Šią sunkią netekties valandą užjaučiu L. N. Rasimo šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
L. N. Rasimas 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 metų kovo 11 dieną balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Kovo 11-osios Akto signataras 2000 metais buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000) ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi 2021-iais.
