Savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąją administracinį teismą dėl mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus atstatydinimo.
Keturiolikai tarybos narių balsavus už ir šešiems buvus prieš taryba ketvirtadienį patvirtino specialios komisijos išvadą, kad meras sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymais jam pavestų įgaliojimų.
Vienam mero atstatydinimo iniciatorių, visuomeninio rinkimų komiteto „Rasai“ atstovui Steponui Naciui pavesta iki kovo 21 dienos pagal tarybos priimtą sprendimą paruošti kreipimąsi į teismą.
Pats meras svarstant klausimą posėdyje buvo už durų ir žodis jam buvo suteiktas tik po balsavimo. Jis savo pasisakyme pabrėžė, kad žmogų padarius nusikaltimą gali pripažinti tik teismas.
„Ačiū kai kuriems tarybos nariams, kad mane šiandien ir nuteisė, kad aš padariau nusikaltimus. Tik teismas gali žmogų nuteisti, ir kai bus teismo išvados, tada galėsite ir jomis vadovautis, o šiandien prašau neklaidinti rajono gyventojų rinkėjų, kad meras tą ar aną pažeidė“, – sakė A.Gricius.
Merą iš pareigų pašalinti siekiantys politikai teigia, kad meras vienašališkai priima sprendimus, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.
Komisijas išvadas pristatęs jos pirmininkas konservatorius Sigitas Vaičius nurodė, kad meras nepaisydamas daugumos valios į posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus Algimanto Mielinio atleidimo praradus pasitikėjimą „sąmoningai sudarė kliūtis tarybai atleisti administracijos direktorių iš pareigų“.
Taip pat išvadoje nurodoma, kad tarybos praėjusių metų gruodžio 29 dieną priimti sprendimai buvo pasirašyti tik šių metų sausio 6 ir 11 dienomis, tad „mero padaryti pažeidimai yra esminiai, kadangi tarybos priimtų teisės aktų taikymas tapo neaiškus ir klaidinantis, jų įsigaliojimo data nesutapo su pačiuose sprendimuose nurodyta taikymo data“.
Merą palaikiusi „darbietė“ Gitana Rašmienė, kuri praėjusių metų pabaigoje naujai suformuotos daugumos iniciatyva buvo atleista iš vicemerės pareigų, prieš balsuojant siūlė tarybos nariams „susimąstyti apie sąžinę ir žmonių valios ignoravimą“, primindama, jog A.Gricius buvo išrinktas tiesiogiai Raseinių rinkėjų.
„Ar politiška, etiška, padoru ir pagaliau žmogiška sudaryti abejotino teisėtumo komisija, įžvelgus abejotinus mero galimai padarytus nusižengimus paminti tūkstančių žmonių valią?“ – sakė tarybos narė.
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.
Po savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.