Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Alio, Raseiniai“ buvo pasidalinta gervės pasirodymo nuotraukomis ir rašoma:
„Šio ryto nuotykis. Einant miško keliu, staiga po kojomis krito gervių pora. Gervė mama voliojosi ant kelio, lyg pašauta. Už kelių sekundžių pasirodė ir šios „dramos„ kaltininkas – mažas gerviukas. Pamačiusi, kad jam pavojaus nėra „pasveiko„ ir gervė mama.“
Socialinio tinklo įraše teigiaa, kad už tokią užburiančią vaidybą ji verta Oskaro: „Po keleto sekundžių visa šeima buvo kartu ir pasišalino pakelės krūmuose. Taip anksti išperėtų gerviukų dar neteko matyti.“
Atskleidė, kodėl taip elgiasi
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie panašų kito gyvūno – žalčio pasirodymą. Gyvūnas norėdamas apsisaugoti nuo mirties, apsimetė negyvu
Egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas Gerardas Paškevičius, geriau žinomas kaip Džiunglių žmogus, patvirtino, jog nuotraukose užfiksuotas geltonskruostis žaltys, kuris apsimeta ligotu tam, kad jį paliktų ramybėje.
„Geltonskruosčiai žalčiai yra labai geri aktoriai, kurie tikriausiai negaus Oskaro, nes jų vaidybos žmonės nesupranta. Tai yra jų išlikimo strategija. Kai žaltys pajaučia pavojų, arba kai jį kas nors paliečia, jis krenta ant nugaros, išsižioja, išmeta liežuvį, parodydamas: „Aš miręs, nelieskit manęs“.
Jei tai nepadeda, jie dar apsipurškia save išmatomis ir dvokia kaip dvėseliena. Kartais net musės atskrenda pažiūrėti, kas čia nudvėsė ir žaltys trūkčiojančiais judesiais dar juda, parodydamas, kad miršta“, – aiškina G. Paškevičius.
Koks yra viso šio spektaklio tikslas? Įsivaizduokite, kad ateina plėšrūnė lapė ir nori pulti žaltį, o jis šitaip rangosi, trūkčioja ir smirda. Ką tai signalizuoja lapei? Tai, kad žaltys yra apsinuodijęs ir sergantis. Lapė pagalvoja: „Jei aš tokį sergantį žaltį suėsiu, kas man bus? Bus lygiai tas pats. Gal tiek to, neliesiu jo.“
„Šito apsimetėlio tokia taktika, kad jis išliktų nepaliestas ir kai tik nueis pavojus, jis vėl atvirs ant pilvuko ir šliauš savo reikalais. Tai firminė gynyba. Jei prie jo vis tiek lystų gyvūnai ar žmogus imtų į rankas, jis rankose vartytųsi ir labai smirdėtų. Kai jie apsipurškia išmatomis – kvapas būna siaubingas.
Žaltys gali gintis ir kąsdamas. Yra tokių mitų, kad žalčiai neturi dantų, tačiau tai netiesa – jie juos turi. Žalčiai turi dantis ir galėtų įkasti, tačiau Lietuvoje žalčiai neturi nuodų liaukų.
Dauguma žmonių galvoja, kad žaltys yra kažkoks kitas gyvūnas, bet ne gyvatė, tai noriu priminti, kad visi žalčiai yra gyvatės, bet ne visos gyvatės yra žalčiai.
Lietuvoje iš viso yra 2 rūšių žalčiai – lygiažvyniai ir geltonskruosčiai. Lygiažvynis žaltys yra retas, įrašytas į Raudonąją knygą. Jis minta kitomis gyvatėmis ir driežais. Jie nėra nuodingi, tačiau visada kanda, o štai nuotraukoje užfiksuotas geltonskruostis žaltys iš karto nekanda, tačiau apsimeta mirusiu“, – aiškina egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas.
