Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus. Situacija dar labiau suprastėjo užklupus pandemijai, mat nemaža dalis rajonuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų yra vyresnio amžiaus bei priklauso rizikos grupei.
„Ar išsigandę koronaviruso, ar dėl kitų priežasčių, bet jie jau išėjo į pensiją. Ir kol kas nežinome, ar jie vėliau sugrįš“, – tv3.lt pasakojo Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.
Padėtis sunki, tačiau kai kurios savivaldybės bando suktis ir medikus siekia prisivilioti specialiais socialiniais paketais, žadančiais įvairius papildomus privalumus – nuo priedo prie algos iki 20 tūkst. eurų išmokos, skirtos lengvesniam įsikūrimui rajone.
Siūlo vienkartines išmokas
Akmenės rajono savivaldybė prieš kelis metus patvirtino nutarimą, kuriuo numatoma, jog medicinos darbuotojai atvykstantys dirbti į kai kurias rajono gydymo įstaigas gali pretenduoti į vienkartines išmokas.
Išmokų sumos ganėtinai įspūdingos – Naujosios Akmenės ligoninė įsidarbinusiems skiria 15 tūkst. eurų „įsikūrimo rajone išmoką“. Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) siūlo dar daugiau – 20 tūkst. eurų.
Be viso to, gali būti taikomi ir papildomi priedai prie atlyginimo, galimas rezidentūros studijų įmokų kompensavimas.
Tačiau, kaip sako Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Irena Vorevičienė, vis tiek norinčių dirbti trūksta.
„Ieškome nemažai specialistų, ypatingai vidaus ligų gydytojų. Reikėtų ir neurologų, ir kitų specialybių gydytojų. Su kuriais susitinkame ir kurie domisi mūsų įstaiga ir galimu darbu mūsų ligoninėje tikrai visuomet pasiūlome šią programą, kurią mums savivaldybė yra patvirtinusi.
Svarstymų yra labai įvairių, susidomėjimų yra, tačiau to galutinio sprendimo ne visuomet sulaukiame“, – aiškina medikė.
Paklausta, kodėl taip galėtų būti, ji teigia mananti, jog juos atbaido pats rajonas – jis esą ne prestižinis ir neturi tokių gydymo įstaigų, kaip Kaunas ar Vilnius.
„Eilinė rajono ligoninė, iš mažųjų ligoninių. Gal tas žmones atbaido, kad nemato jie tos perspektyvos, galimybės savęs realizuoti. Būna, kad pavyksta prisikalbinti, bet tikrai ne tiek, kiek norėtumėme ir ne taip dažnai“, – sako pašnekovė.
Kelios šeimos jau pasinaudojo išmoka: pinigais gali naudotis kaip jiems patogu
I. Vorevičienė pasakoja, jog kol kas savivaldybės siūloma vienkartine išmoka pasinaudojo vos kelios šeimos.
„Viena šeima tai tikrai yra pasinaudojusi ir sėkmingai dabar gyvena, dirba pas mus. Gydytoja reabilitologė, jos vyras kineziterapeutas. Vaikučius čia augina ir namą nusipirko už tuos pinigus. Nemanau, kad jie norėtų kažkur iš čia išvykti.
Tais pinigais žmogus gali naudoti kaip tik jam patogu, ar jis kažką norės įsigyti, kažkur kitur išleisti. Nei savivaldybė, nei mes į tą reikalą nesikišame – jam priklauso tie pinigai, o ką jis su jais veiks, jo asmeninis reikalas“, – tv3.lt teigia Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Jaunimas nenori vykti į rajonus
Kitų šalies rajonų gydymo įstaigos siūlo kiek kuklesnius priedus ten dirbantiems medikams, tačiau socialinių paketų sistema įvesta jau beveik visose savivaldybėse. Dažniausiai siūlomas kelionės išlaidų apmokėjimas medikams, atvykstantiems iš tolimesnių miestų. Taip pat nemokamo būsto suteikimas arba nuomos kompensacija.
Siūlomos bazinės algos už pilną etatą, priklausomai nuo specialybės, svyruoja nuo 700 iki 2500 eurų neatskaičius mokesčių.
Varėnos ligoninė nuo sostinės yra nutolusi apie 80 kilometrų. Jos direktorius Algirdas Miklyčius sako, kad tik toks nedidelis atstumas padeda palaikyti stabilų ligoninėje dirbančių medikų skaičių, mat didelė dalis jų yra rezidentai iš Vilniaus, dirbantys naktimis bei savaitgaliais.
Atvykstantiems gydytojams ligoninė padengia visas kelionės išlaidas. Kaip teigia direktorius, pastovių darbuotojų, gyvenančių Varėnoje nėra daug, beveik visi jie vyresni nei 50 metų.
„Atvykstančių darbuotojų mes gana nesunkiai prisitraukiame, randame. Jie atvyksta, pabudi ir išvažiuoja atgal. Valandos atstumas nieko negąsdina, daug daktarų dėl to atvažiuoja pas mus.
Didesnis sunkumas rasti dieninius daktarus, dirbančius skyriuose, poliklinikose. Dabar turim beveik visus, kurių reikia, bet prisitraukti yra labai sunku. Jų yra labai mažai“, – aiškina A. Miklyčius.
Norintiems įsikurti Varėnoje, visgi, taip pat siūlomos papildomos privilegijos, parūpinama apgyvendinimo vieta. Tačiau tai esą norinčių dirbti vis tiek nesudomina.
„Yra ir finansinės paskatos – savivaldybė siūlo mokėti išmokas tiems, kurie sutinka atvažiuoti ir dirbti čia bent ketverius metus. Ta programa vyksta.
Bet didžiausia problema – buvusio ministro paskleistas gandas, kad rajoninės ligoninės bus uždaromos. Čia yra turbūt didžiausias stabdis, kodėl jaunimas nenori susieti savo gyvenimo su rajonais. Atvažiuoti dirbti taip, bet keltis gyventi niekas nenori, nes ką daryti uždarius ligoninę po to“, – sako Varėnos ligoninės direktorius A. Miklyčius.
Trūksta ne prestižo, o finansavimo
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris taip pat pritaria A. Miklyčiaus išsakytai nuomonei. Jo teigimu, darbuotojų trūkumas regionuose jau yra sena ir įsišaknijusi problema.
„Labai neaiški padėtis rajonų ligoninių, nes čia keturis metus ir daugiau skalambijo, kad mes čia nereikalingi. Man labai liūdna buvo klausyti aukšto rango vadovų, kurie kalbėdavo, kad rajonuose žudomi žmonės, tiesioginiame eteryje. Tai labai skaudu.
Tai mažina naujų darbuotojų aktyvesnį požiūrį, juos reikia labai masinti. Amžius dabartinių darbuotojų yra kritinis“, – sako V. Sudaris.
Jo nuomone dabartiniai savivaldybių siūlomi motyvaciniai socialiniai paketai yra puiki iniciatyva, tačiau kol kas didelių rezultatų neatnešė. Tam esą gali reikėti ir daugiau laiko.
„Dar ką galėčiau siūlyti, kas būtų tikrai veiksminga – ne kažkoks vienkartinis išmokėjimas, bet galimybė mokėti konkurencingą darbo užmokestį.
Daug kartų buvo kelti įkainiai už sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant padidinti darbo užmokestį. Bet jis keliamas procentiniu dydžiu nuo įkainių. Kadangi įkainis visada didesnis didesnėse ligoninėse, kur yra brangesnės paslaugos, ten visada didesnis srautas lėšų ir ateis. Rajonams visada jis bus pats mažiausias, nes ir mūsų įkainiai patys mažiausi“, – aiškina V. Sudaris.
Medikas sako, kad sunku kalbėti apie rajonų ligoninių prestižą, kuomet pačioms įstaigoms neretai yra tiesiog surištos rankos.
„Mes daug ko negalime daryti, mums atimta teisė. Daug ligų nebegalime gydyti rajonuose, kur uždaryta reanimacijos II paslauga. Ji kaip būtina sąlyga kitoms ligoms gydyti. Mes to negalime daryti, o mus keikia, kad mes nieko nedarome.
Didžiąja dalimi tai yra kova dėl lėšų. Nes privalomo sveikatos draudimo biudžetas turėtų didėti dvigubai, norint, kad mes galėtume daryti tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai“, – sako Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas.
