Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ramina, kad nusikaltimų Lietuvoje nedaugėja, o mitinguoti besirengiantiems pareigūnams siūlo suvokti - sunku visiems.
Jau kitą savaitę statutiniai pareigūnai žada rinktis į įspėjamuosius mitingus, protestuoti prieš finansavimo policininkams, ugniagesiams, muitininkams mažinimą.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis pritaria, kad siekis taupyti viešojo saugumo sąskaita - neatsargus, tačiau nesutinka, jog padėtis yra bloga. „Pareigūnai, žinoma, nori gauti maksimalų atlyginimą, koks buvo 2008-ųjų pabaigoje, bet tai nerealu. Kol kas jie pakankamai apginti, atlyginimai toliau nemažinami, todėl, manau, pareigūnai supras, kad šiais laikais visiems sunku, ir situacija išliks stabili“, - per Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidą „Svarbus pokalbis“ aiškino R.Palaitis.
Pasekmės sunkiai prognozuojamos
- Skiriamas ministru žadėjote, kad Vyriausybės svarstomos finansinės pertvarkos nepalies vidaus reikalų sistemos pareigūnų, dirbančių arčiausiai žmonių. Kaip galima vertinti į viešumą iškilusius planus mažinti statutinių pareigūnų bazinį atlyginimą?
- Taupyti sunkesniais laikais, kurie ateina, viešojo saugumo sąskaita šiek tiek neatsargu. Ir tai pasakyta net švelniai. Nereikėtų to daryti, nes pasekmės gali būti sunkiai prognozuojamos.
Dabar Vyriausybėje kalbame, kad, vienaip ar kitaip, biudžeto išlaidas reikia mažinti. Tačiau kol kas nebus liečiamas statutinių pareigūnų atlyginimų bazinis dydis.
- Susidaro įspūdis, kad prieš savaitę nuskambėję finansų ministro Algirdo Šemetos svarstymai bazinę pareigūnų algą mažinti nuo 475 iki 430 litų jums taip pat buvo naujiena?
- Pirmadienį per Vyriausybės pasitarimą aptarėme, kad bazinis pareigūnų atlyginimas nebus keičiamas. Bus šiek tiek mažinami valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondai, neliečiant mokytojų ir statutinių pareigūnų. Vis dėlto birželį gali būti dar vienas mažinimas. Jis priklausys nuo konkrečios finansinės situacijos.
Pareigūnų atlyginimų bazinis dydis sumažėjo sausio 1-ąją: nuo 490 iki 475 litų. Be to, Finansų ministerija neskiria viešąjį saugumą užtikrinantiems asignavimų valdytojams visų Biudžeto įstatyme numatytų lėšų, o tik du trečdalius.
Netikėtumas ministrui
- Sausį kalbėta, kad pareigūnų algos sumažės keliomis dešimtimis litų. Tačiau iš tiesų ši suma siekia ir 500 litų.
- Metų pradžioje sumažinus bazinį dydį atlyginimai turėjo mažėti apie 3 procentus. Buvau įsitikinęs, kad taip ir bus. Tačiau įsijungė įvairūs taupymo mechanizmai. Policijos departamentas irgi įgyvendino savo taupymo programas. Pareigūnų vadovai peržiūrėjo budėjimų laiką taip, kad būtų dirbama kuo mažiau viršvalandžių, kuo mažiau budima naktį ar švenčių dienomis. Taigi pareigūnai šiek tiek mažiau dirba, tačiau mažiau ir uždirba.
Tai man buvo netikėta. Kalbėjau su vienu Radviliškio rajono apylinkės inspektoriumi - šiam pareigūnui atlyginimas sumažėjo 400 litų vien dėl to, kad jis nebegauna priedo už papildomą darbo krūvį.
- Iki šiol teigta, jog vidaus reikalų sistemoje esama laisvų etatų. Jei pareigūnams nebus mokama už papildomą darbo krūvį ir jie nedirbs viršvalandžių, ar nuo to nenukentės visuomenės saugumas?
- Darbuotojų trūksta tik „popieriuose“. Iš tiesų dabar dirbantys pareigūnai visiškai užtikrina budėjimus ir gauna įvairius priedus. Jeigu į laisvus etatus būtų priimta daugiau žmonių, kiti nebegautų priedų. Nemanau, kad jie būtų patenkinti tokia situacija. Todėl esama padėtis gal ir gera. Žinoma, tam tikrų pertvarkų reikėtų padaryti.
- Prieš kurį laiką pabendravęs su pareigūnais pareiškėte: „Iš veidų supratau, kad jie nejaučia nepasitenkinimo dėl mažėjančių algų.“ Ar tikrai pareigūnų atlyginimai bus nustatomi žvelgiant jiems į veidą?
- Klausimas, žinoma, retorinis. Tačiau dalis pareigūnų suvokia, jog situacija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nėra gera. Dalis mato, kad gretimose valstybėse, sakykim, Latvijoje, pareigūnų atlyginimai iš karto buvo sumažinti 15 proc. be didelių diskusijų. Dar kiti, skatinami profsąjungų ir net politinių partijų, nenori to dalyko suprasti ir žada piketuoti.
- Tačiau reikia prisiminti, kad ir Latvijoje, ir Estijoje ilgą laiką pareigūnų atlyginimai buvo kur kas didesni nei Lietuvoje. Ar mūsų pareigūnai, kurių uždarbis dabar mažėja, turės paskatų dirbti?
- Noriu pakoreguoti: tų pareigūnų, kurie uždirbdavo nedaug, atlyginimai sumažėjo gal keliomis dešimtimis litų. Labiau pajuto skirtumą šiek tiek daugiau uždirbantys žmonės. Mano pozicija, kalbant apie paskatas dirbti, yra tokia: nereikėtų taupyti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų sąskaita. Tačiau pažiūrėkime, kas vyksta gatvėje: nedarbas didėja, ir didžiuliais tempais. Nemanau, kad dabar gali išeiti ir taip paprastai rasti darbą. Pareigūnai, prieš žengdami tokį žingsnį, turėtų šiek tiek pamąstyti. Mes, savo ruožtu, taip pat svarstome, ką reikėtų daryti. Viena minčių, kaip galima sustabdyti išeinančiuosius, - užfiksuoti statutines pensijas dabartiniu arba geriausio penkerių metų vidurkio lygmeniu. Tai, mano manymu, sumažintų labiausiai patyrusių ir kvalifikuotų pareigūnų norą išeiti į pensiją.
Pasitraukimas - diskutuotinas
- Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje nuskambėjo versija, kad pareigūnams galėtų būti sumažinti atlyginimai, o į laisvas vietas priimti asmenys iš darbo biržos?
- Tai aš pajuokavau. Taip pat pridūriau, kad tokio varianto tikrai nesiūlysiu. Kaip ir sakiau, šiuo metu esama laisvų etatų, tad sutaupyti pinigai mokami kaip priedai.
- Laisvus etatus jau pažadėta naikinti. Kaip bus tada?
- Etatai nėra esmė, svarbiausia - pinigai. Laisvus etatus galima naikinti, tik svarbu, kad nebūtų nubraukti jiems numatyti pinigai. O tai apibrėžia Finansų ministerijos išleista metodika, kurioje kalbama apie darbo užmokesčio fondo formavimą. Jei Finansų ministerija tą tikrai ydingą metodiką pakeistų, nebūtų labai skausminga etatus ir sumažinti.
- Praėjusią savaitę, pabendravęs su pareigūnais, žadėjote susitikti su finansų ministru ir ryžtingai pareikalauti, kad teritorinės policijos įstaigos gautų tiek lėšų, kiek numatyta įstatyme. Ar tai padarėte?
- Pokalbis vyko pirmadienį, kai buvo diskutuojama apie tolesnį pinigų mažinimą. Negavau visiškai jokio atsakymo. Noriu pasakyti, kad visas mano pareiškimas taip ir liko tik viešųjų ryšių dalis, o Finansų ministerijoje nesukėlė jokios reakcijos.
- Galima suprasti, kad jums nesiseka susikalbėti su finansų ministru?
- Galima sakyti ir taip. Mano reikalavimas labai aiškus: sistema turi gauti tokį finansavimą, koks numatytas 2009 metų biudžeto įstatyme. Dabar jis vykdomas tik dviem trečdaliais.
- Jeigu dėl nesusikalbėjimo negalite deramai apginti srities, už kurią esate atsakingas, ar matote prasmę toliau likti Vyriausybėje?
- Iš tikrųjų tai svarstysime. Bet reikia pažiūrėti, kaip yra aplinkui. Visur reikalai nekokie. Todėl, manau, būtina ieškoti rezervų, o jų dar yra. Žinoma, rezervai, palyginti su visa sistema, nedideli, bet lašas prie lašo - ir gali sutaupyti.
- Pareigūnų profsąjungos kelia labai aiškius reikalavimus: grąžinti finansavimą į 2008-ųjų lygį, peržiūrėti pensijų skyrimo tvarką. Kitu atveju žadama išvesti žmones į gatves.
- Profesinės sąjungos, keliančios tokius reikalavimus, matyt, yra skatinamos opozicinių politinių partijų. Pateiksiu vieną juokingą pastabą: jei kalbama apie finansavimo grąžinimą į praėjusių metų lygį, rezultato pagal 2008-ųjų sausio duomenis nebūtų. Dabar darbo užmokestis nėra daug mažesnis, nei buvo tada. Jie nori 2008-ųjų pabaigos rezultato, kai po reformos algos buvo pakeltos gana pastebimai. Jie nori to maksimalaus atlyginimo, tačiau tai visiškai nerealus reikalavimas.
Ministro nuolaidos
- Pareigūnai kovoja dėl kelių šimtų litų. Jūs, atėjęs vadovauti ministerijai, gavote iš tarnautojų dovaną - išperkamosios nuomos būdu įsigytą tarnybinį „Audi A6“, kurio nuoma per mėnesį atsieina per 3 tūkst. litų. Ar tas automobilis jums būtinas?
- Man jis tikrai nebūtinas. Pėsčiomis vaikštau į darbą. Noriu pasakyti, kad automobilio pirkimo procedūros buvo pradėtos 2008-ųjų pradžioje, kai apie jokius taupymus dar nekalbėta.
- Apie taupymą šnekama dabar. Ar neketinate nutraukti nuomos sutarties?
- Nežinau, kokia ta sutartis. Mano supratimu, automobilis buvo nupirktas. Jeigu būtų galima jo atsisakyti be sankcijų, mielai tai padaryčiau. Jei reikės vykti į Šiaulius, Klaipėdą ar kitur, esu pasirengęs važiuoti paprastesne mašina.
- Ar negalėtumėte naudotis nuosavu automobiliu?
- Neturiu jo.
Viskas gerai
- Minėjote, kad prastėjant padėčiai gali tekti kreiptis į Seimą ir siūlyti atsisakyti kai kurių dabar vidaus reikalų sistemos pareigūnų atliekamų funkcijų: užsienio ambasadų, psichiatrijos ligoninių apsaugos ir pan.
- Tai vyksta ne taip greitai, nes bet koks pakeitimas susijęs su daugybe teisės aktų. Tačiau jau esu davęs atitinkamus pavedimus. Dabar įvairūs teisės aktai įpareigoja policiją vykdyti tokią veiklą, kuri, mūsų supratimu, neprisideda prie viešojo saugumo užtikrinimo. Žmonėms svarbu, kad būtų patruliuojama gatvėse, kad policija greitai reaguotų į signalus, kad gyventojai žinotų, kas yra jų apylinkės inspektorius. O tai, jog Lietuvos ambasados kai kuriose Europos Sąjungos šalyse saugomos mūsų policijos darbuotojų, kad saugoma Utenos psichiatrijos ligoninė, daug kitų objektų (Seimas, jo bendrabutis, Vyriausybė), žmonėms ne taip ir svarbu. Čia dar yra rezervų.
- Policijos pareigūnai nuogąstauja, kad kriminogeninė situacija Lietuvoje grįžta į 1993 metų lygį. Ar netrukus bus nesaugu išeiti į gatvę?
- Apie labai blogą kriminogeninę situaciją nesu gavęs duomenų. Priešingai, turiu žinių, kad nusikalstamumo statistika, jei lygintume dabartinę padėtį su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, nepablogėjo. Kinta tik nusikalstamumo struktūra - daugėja turtinių nusikaltimų. Gąsdinti, kad yra blogai, nereikėtų. Kol kas viskas gerai. Pareigūnai, žinoma, kelia savo reikalavimus, nori gauti maksimalų atlyginimą, koks buvo 2008-ųjų pabaigoje, bet tai nerealu. Kol kas jie pakankamai apginti, atlyginimai toliau nėra mažinami, todėl, manau, pareigūnai supras, kad šiais laikais visiems sunku, ir situacija išliks stabili.
Jurga Tvaskienė
