Specialistai sutaria, kad Lietuvoje teisinė bazė jau yra pakankamai išplėtota – beveik neatsiliekame nuo senųjų Europos šalių. Tik skirtingai nei vakariečiai, vis dar neišmokome šių įstatymų laikytis.
Įpročiai virto blogais pavyzdžiais
Sovietiniais laikais net kelioms kartoms į kraują buvo įaugę, kad gebėjimas „apeiti“ įstatymus – tai ne nusikaltimas, o greičiau priešingai – tavo sumanumo įrodymas. Taip, kaip ir prekyba deficitinėmis prekėmis „iš po prekystalio“ ar įvairių gėrybių „susikombinavimas“ iš darbovietės – tai ne vagystė, o sugebėjimas tinkamai pasirūpinti savo šeima, artimaisiais ir draugais.
Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs jaunimas jau nežino, apie ką aš čia kalbu. Vis dėlto jie augo matydami ne visada patį geriausią mūsų, vyresniųjų, pavyzdį.
Tad šiuo metu turime tai, ką turime – įstatymai neretai gyvena sau, o mes vis dar leidžiame sau pasirikti, kurių įstatymų ketiname laikyti, o kuriuos leidžiame sau apeiti. Vis dar galvojame, kad nedidelis nuokrypis nuo įstatymų raidės yra menka, o gal ir išvis jokia bėda.
Kartais perlenkiame lazdą
Pagavę beprotišką įstatymų leidimo tempą, kai kada imame ir perlenkiame lazdą, nušuoliuodami priekyje visos Europos. Tarkime, pastaruoju metu daug diskusijų sukėlęs Gyvūnų gerovės įstatymas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo.
Ar neatsitiks taip, kad įstatymo laikymasis paprasčiausiai nebus užtikrinamas: kas ir kaip kontroliuos, kad močiutė kaime tikrai paženklintų visus savo katinus? Ypač kai kaimuose kaimynai neretai net nežino, kas yra tikrasis kurio nors katino šeimininkas – jie ir pas vieną, ir pas kitą kaimyną apsilanko.
Europoje privaloma šunų registracija galioja tik 15 Europos Sąjungos šalių – tai vos daugiau nei pusė valstybių. O kiek šalių privalomai registruoja kates? Dar mažiau. Vadinasi, priėmę privalomą šunų, kačių ir šeškų ženklinimą būtume bene griežčiausiai šias gyvūnų populiacijas kontroliuojanti šalis Europoje.
Čia beveik tas pats, kaip kad pavasarį praūžęs vajus uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 21 metų. Būtume buvę vieninteliai tokie Europoje!
Pamirštame tai, kas svarbu kasdieną
Nors įstatymų turime tiek, kad galėtume kas vakarą po vieną skaityti prieš miegą, vis dar yra svarbių mūsų gyvenimo sričių, kurių įstatymais nesame reglamentavę. Ir tai sritys, kurios svarbios nemažai daliai mūsų gyventojų.
Tarkime, sodininkų bendrijose įsikūrę gyventojai, kurie nėra sodų bendrijų nariai, iki šiol priklauso nuo bendrijų narių malonės, nes būtent jie turi teisę nustatyti, kokius infrastruktūros mokesčius jiems teks mokėti.
Tokią teisę sodininkų bendrijų nariams suteikia Sodininkų bendrijų įstatyme palikta spraga, kurią pavasario sesijoje siūlysime ištaisyti.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, kai nėra aiškiai nustatyta mokėtinų mokesčių tvarka, jei žmogus nėra bendrijos narys ir kitiems jis nepatinka, jam paprasčiausiai gali būti nustatomas didesnis mokestis.
Sodininkų bendrijos šalia beveik visų didesnių miestų jau seniai yra virtusios gyvenamaisiais rajonais, kuriuose įsikūrę šimtai tūkstančių mūsų piliečių. Leisdami įstatymus turime atsižvelgti į šią realybę ir reglamentuoti aiškią tvarką ir mokėtinus mokesčius.
Susitelksime ties įgyvendinimu?
Toks didelis per Nepriklausomybės metus priimtų įstatymų skaičius parodo ne tik Seimo narių darbštumą, bet ir mūsų įstatymų netobulumą, o neretai ir trumparegiškumą – mes juos keičiame ir taisome ypatingai dažnai.
Tarkime, tik šiemet pirmą kartą patvirtintas ilgalaikis – trejų metų – akcizų didinimo planas. Tiesa, rūkalų akcizams toks planas buvo patvirtintas prieš kelerius metus, vis dėl to tik šiemet ilgalaikis planas patvirtintas ir alkoholinių gėrimų akcizų tarifams. Galima sakyti, kad iki šiol neturėjome ilgalaikės šio mokesčio politikos, nors būtent šie mokesčiai generuoja daugiau nei milijardą eurų pajamų į biudžetą.
2016-ieji – rinkiminių kovų metai. Naujiems reikšmingiems įstatymams priimti jau gali ir neužtekti politinės valios, nors pavasario sesijoje laukia naujojo socialinio modelio įstatymų paketas.
Tad kol naujų įstatymų leidimo tempai bus sulėtėję, turėsime itin palankų metą susirūpinti įstatymų įgyvendinimu.
Kiek įstatymų raidės laikomės mes, politikai? Valstybės tarnautojai ir pareigūnai? Kiek įstatymus gerbiame kiekvienas iš mūsų? Ko trūksta, kad sugebėtume gyventi vakarietiškai: sąžiningai mokėti mokesčius, laikytis kelių eismo taisyklių, skaidriai vykdyti viešuosius pirkimus, taikyti probacijos įstatymus ir tvarkyti visus kitus kasdienius mūsų valstybės reikalus?
Sveikindamas su Naujaisiais 2016-iais – Šventaisiais Gailestingumo metais – kaip tik ir linkiu atrasti atsakymą į šį paprastą, o kartu ir be galo sudėtingą klausimą. Bent pamąstykime apie tai.
