Šaltinis:
Žinių radijas
REKLAMA
Aš būčiau atsargus teigdamas, kad jaunoji karta sumažins korupcijos kiekį šalyje. Nes jaunimas yra įmetamas į terpę, kurioje būti korumpuotam apsimoka ir jaunimas turi madą, kad jų korupcija, nusikaltimai gali būti rafinuotesni negu senosios kartos, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis. „Sakyčiau, kad reikia labai atsargiai, reikia žiūrėti, į kokią terpę mes juos įmetame. Korupcija yra toks reiškinys, kuris turi dvi pusiausvyras: gerąją ir blogąją. Gerąją pusiausvyrą turi Skandinavijos šalys, kuriose buvimo korumpuotu kaštai yra gerokai didesni negu nauda, kadangi pavogti nėra labai ką arba pavogti gali nedaug, o kaštai reputacijos yra milžiniški. Lietuvoje yra priešingai. Nauda biznio su valstybe, mokesčių vogimo, kitokių aferėlių darymo – pakankamai didelė, matuojama šimtais procentų, o kaštai nėra labai dideli. Nes buvimas korumpuotu, apsukriu – šaunumo požiūris. Didžioji dalis visuomenės gana tolerantiškai žiūri į tokius žmones, jie tos stigmos nejaučia, todėl mums reikia milžiniškų pastangų, kad pereitume iš tos blogosios pusiausvyros, kurioje esame, į gerąją Skandinavišką“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis. Profesoriui atrodo, kad teigi, jog tik jauni arba tik seni ima kyšius ar užsiima korupcija – negalima. Pasak R. Kuodžio, korupcija nuo amžiaus nepriklauso. „Bet kurie apibendrinimai yra ant ribos logikos klaidos. Bandai pasakyti, taupydamas laiką, arba juoda, arba balta, bet gyvenimas yra daug pilkų atspalvių. Žinoma, yra puikių žmonių Lietuvoje, kurie atsisakys kažkokio duonos kąsnio, bet išliks sąžiningi sau, nes juos taip auklėjo galbūt ir jie nori padoriai nugyventi gyvenimą. Bet, antropologiškai žiūrint, tokius sistema išstumia. Jeigu šalyje vyrauja nepotizmas, jeigu patenki į tarnybą, sumokėjęs kyšį, tai dažnai esi priverstas imti kyšius“, - teigė ekonomistas.
Aš būčiau atsargus teigdamas, kad jaunoji karta sumažins korupcijos kiekį šalyje. Nes jaunimas yra įmetamas į terpę, kurioje būti korumpuotam apsimoka ir jaunimas turi madą, kad jų korupcija, nusikaltimai gali būti rafinuotesni negu senosios kartos, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis. „Sakyčiau, kad reikia labai atsargiai, reikia žiūrėti, į kokią terpę mes juos įmetame. Korupcija yra toks reiškinys, kuris turi dvi pusiausvyras: gerąją ir blogąją. Gerąją pusiausvyrą turi Skandinavijos šalys, kuriose buvimo korumpuotu kaštai yra gerokai didesni negu nauda, kadangi pavogti nėra labai ką arba pavogti gali nedaug, o kaštai reputacijos yra milžiniški. Lietuvoje yra priešingai. Nauda biznio su valstybe, mokesčių vogimo, kitokių aferėlių darymo – pakankamai didelė, matuojama šimtais procentų, o kaštai nėra labai dideli. Nes buvimas korumpuotu, apsukriu – šaunumo požiūris. Didžioji dalis visuomenės gana tolerantiškai žiūri į tokius žmones, jie tos stigmos nejaučia, todėl mums reikia milžiniškų pastangų, kad pereitume iš tos blogosios pusiausvyros, kurioje esame, į gerąją Skandinavišką“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis. Profesoriui atrodo, kad teigi, jog tik jauni arba tik seni ima kyšius ar užsiima korupcija – negalima. Pasak R. Kuodžio, korupcija nuo amžiaus nepriklauso. „Bet kurie apibendrinimai yra ant ribos logikos klaidos. Bandai pasakyti, taupydamas laiką, arba juoda, arba balta, bet gyvenimas yra daug pilkų atspalvių. Žinoma, yra puikių žmonių Lietuvoje, kurie atsisakys kažkokio duonos kąsnio, bet išliks sąžiningi sau, nes juos taip auklėjo galbūt ir jie nori padoriai nugyventi gyvenimą. Bet, antropologiškai žiūrint, tokius sistema išstumia. Jeigu šalyje vyrauja nepotizmas, jeigu patenki į tarnybą, sumokėjęs kyšį, tai dažnai esi priverstas imti kyšius“, - teigė ekonomistas.